Sėkmingam augalų augimui svarbu ne tik tinkamai parinkta dirva ar priežiūra, bet ir pakankamas maisto medžiagų kiekis. Iš 17 augalams reikalingų pagrindinių elementų penki – anglis, vandenilis, deguonis, chloras ir nikelis – dažniausiai gaunami iš aplinkos. Likusius 12, tarp jų azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį, sierą, manganą, cinką, varį, geležį, borą ir molibdeną, augalams reikia papildomai suteikti trąšomis.
Ypatingą reikšmę augalų vystymuisi turi azotas. Jis reikalingas lapams augti, baltymams sintetinti ir derliui didinti. Viena plačiausiai naudojamų azoto trąšų yra karbamidas, dažnai vadinamas trąšų karaliumi. Jis tinka tiek lauko kultūroms, tiek sodo augalams.
Kuo išsiskiria karbamidas?
Karbamidas yra baltų granulių trąša, kurioje gausu azoto. Dėl šios savybės jis padeda skatinti vegetaciją, intensyvesnį lapų augimą, fotosintezę ir bendrą augalų būklę. Karbamidas naudojamas ne tik žemės ūkyje – jis taip pat pritaikomas gyvulininkystėje, chemijos pramonėje ir kai kuriuose kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje.
Kaip galima tręšti?
Tręšimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į augalų rūšį ir sezoną. Karbamidą galima:
- įterpti į dirvą prieš sėją ar sodinimą;
- išberti aplink augalus;
- naudoti laistymui paruoštą tirpalą;
- purkšti ant lapų karbamido tirpalu.
Lapų purškimas gali būti ypač veiksmingas, nes karbamidas per lapus įsisavinamas per kelias valandas, ypač esant šiltesniam orui. Vis dėlto dirvą dažniausiai rekomenduojama tręšti pavasarį, prieš sėją arba sodinimą. Granulės neturėtų liestis su sėklomis, nes tai gali paveikti jų dygimą.
Kada ir kokiomis sąlygomis naudoti?
Didžiausiam efektyvumui karbamidą patariama naudoti vėsesniu metu, kai oro temperatūra siekia nuo 0 iki 15 °C. Purkšti nereikėtų karštą ir saulėtą dieną arba prieš gausius kritulius – taip maisto medžiagos gali būti išplautos iš dirvos ir patekti į gruntinius vandenis.
Reikalinga tirpalo koncentracija priklauso nuo augalų.
Daržovėms paprastai pakanka 0,3 proc. tirpalo, o kopūstams ir svogūnams gali būti naudojamas stipresnis – nuo 1,5 iki 2 proc. Rudenį rekomenduojama rinktis labai silpną tirpalą, kuris padeda augalus paruošti žiemai ir skatina tolesnį jų vystymąsi pavasarį.
Su kuo karbamido nemaišyti?
Karbamido nereikėtų maišyti su kai kuriomis azoto ir metalų turinčiomis trąšomis. Tarp jų – kalio salietra, amoniako sulfatas, magnio nitratas, diamonio fosfatas ir vario trąšos. Tokie deriniai gali sumažinti trąšos veiksmingumą arba pakenkti augalams.
Geriau suderinamais deriniais laikomi karbamidas su kalcio cianamidu, kalio sulfatu arba magnio sulfatu. Trąšą būtina laikyti sausoje ir vėsioje vietoje, sandariai uždarytoje pakuotėje, atokiau nuo vaikų ir gyvūnų. Taip pat reikėtų vengti jos naudojimo šalia gruntinio vandens telkinių ar vietose, kur trąšos gali būti lengvai išplaunamos.
Dažniausios naudojimo klaidos
Azotas augalams būtinas, tačiau per didelis jo kiekis gali paskatinti pernelyg vešlų lapų augimą ir sumažinti žydėjimą bei derlių. Dėl to nerekomenduojama gausiai tręšti žydinčių ar jau derančių augalų – tokiu atveju vegetatyvinis augimas gali nustelbti vaisių formavimąsi.
Karbamido tirpalą geriausia purkšti anksti ryte arba vakare, kai saulė nekaitina. Smulkūs purškimo lašeliai padeda tirpalui tolygiau pasiskirstyti ir neleidžia augalams būti perlaistytiems. Atsižvelgiant į tiekimo svyravimus ir sezoniškumą, trąšų atsargomis verta pasirūpinti iš anksto, ypač prieš ankstyvą pavasarį.
Tinkamai naudojamas karbamidas yra ekonomiška priemonė augalų lapijai stiprinti, fotosintezei skatinti ir gausesniam derliui siekti. Svarbiausia laikytis rekomenduojamų kiekių, pasirinkti tinkamą tręšimo laiką ir pasirūpinti saugiu trąšos laikymu.