Rusijos ir SSRS karinės intervencijos: 19 valstybių ir svarbiausi epizodai

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra sakiusi, kad per pastarąjį šimtmetį Rusija įvairiomis formomis puolė, okupavo ar kitaip panaudojo karinę jėgą prieš mažiausiai 19 valstybių. „The Guardian“ skelbė, kad K. Kallas pavedus atlikti skaičiavimą buvo suskaičiuoti 33 atvejai 19 šalių.

Vis dėlto šie epizodai nėra vienodi. Į tokias suvestines patenka tiesioginės invazijos, okupacijos ir aneksijos, kariuomenės įvedimas, parama separatistams bei karinės intervencijos. Pavyzdžiui, Rusijos operacija Sirijoje, pradėta 2015 metais Basharo al-Assado valdžios prašymu, skiriasi nuo SSRS įsiveržimo į Lenkiją 1939 metais ar Rusijos plataus masto puolimo prieš Ukrainą 2022-aisiais.

19 valstybių ir skirtingo pobūdžio kariniai veiksmai

Žemiau pateikiamos valstybės, dažniausiai minimos platesnėse Rusijos imperijos, Sovietų Rusijos, SSRS ir dabartinės Rusijos karinių veiksmų suvestinėse. Prie kiekvieno atvejo nurodoma, kada ir kas įvyko, kad skirtingi istoriniai epizodai nebūtų sutapatinami.

1. Kinija – 1900 m. ir 1934 m. Rusijos imperijos pajėgos 1900 m. birželio–lapkričio mėnesiais, per Boksininkų sukilimą, įsiveržė į Mandžiūriją. 1934 m. sovietų kariuomenė slapta įsitraukė į konfliktą Sindziange. 1945 m. SSRS dar kartą įžengė į Japonijos kontroliuojamą Mandžiūriją, tačiau tai buvo Antrojo pasaulinio karo operacija prieš Japoniją.
2. Ukraina – 1917–1921 m., 2014 m. ir nuo 2022 m. vasario 24 d. Po Rusijos revoliucijos bolševikų pajėgos kariavo su nepriklausomybę paskelbusios Ukrainos pajėgomis. 2014 m. Rusija užėmė ir aneksavo Krymą bei įsitraukė į karą Donbase. 2022 m. vasario 24 d. ji pradėjo plataus masto invaziją, kuri tęsiasi iki šiol.
3. Lenkija – 1919–1921 m. ir 1939 m. rugsėjo 17 d. Lenkijos ir Sovietų Rusijos karas buvo sudėtingas konfliktas dėl teritorijų bei sienų, todėl jo negalima paprastai apibūdinti kaip vienpusės sovietų invazijos. 1939 m. rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įžengė į Lenkiją iš rytų – praėjus 16 dienų nuo nacistinės Vokietijos puolimo.
4. Estija – 1918–1920 m., 1940 m. ir 1944 m. Po nepriklausomybės paskelbimo Estija kovojo su bolševikų Raudonąja armija.

   Rekomenduojame

   

   FP-7 raketa artėja prie naudojimo operacijose: liko karinių bandymų etapas

   

   Virš Odesos numuštas rusiškas reaktyvinis dronas: A. Kumpis pasidalijo retais kadrais

   

   Juozas Statkevičius scenoje: atlikėjų prisiminimai apie įspūdingus kostiumus
   1940 m. birželį SSRS šalį okupavo, o rugpjūtį inkorporavo į Sovietų Sąjungą. 1944 m., išstūmus nacistinės Vokietijos pajėgas, sovietinė okupacija buvo atkurta.
5. Latvija – 1918–1920 m., 1940 m. ir 1944 m. Per Latvijos nepriklausomybės karą bolševikų pajėgos 1919 m. sausio 3 d. užėmė Rygą ir kontroliavo didelę šalies dalį. 1940 m. birželį Latviją okupavo SSRS, rugpjūtį ji buvo aneksuota, o sovietų valdžia sugrįžo 1944 metais.
6. Lietuva – 1918–1920 m., 1940 m. birželio 15 d. ir 1944 m. 1919 m. sausį Raudonoji armija užėmė Vilnių ir dalį Lietuvos. 1940 m. birželį, po Sovietų Sąjungos ultimatumo, Raudonoji armija okupavo Lietuvą, o rugpjūčio 3 d. SSRS ją aneksavo. 1944 m., traukiantis Vokietijos pajėgoms, prasidėjo antroji sovietinė okupacija.
7. Azerbaidžanas – 1920 m. balandžio 27–28 d. Sovietų Rusijos 11-oji Raudonoji armija peržengė nepriklausomo Azerbaidžano sieną. Balandžio 28 d. Baku įsitvirtino bolševikų valdžia, o Azerbaidžano Demokratinė Respublika buvo panaikinta.
8. Armėnija – 1920 m. lapkričio 29–gruodžio 4 d. Sovietų Rusijos Raudonoji armija įžengė į Pirmąją Armėnijos Respubliką. Gruodžio pradžioje ankstesnę valdžią pakeitė sovietinė, o vėliau šalis buvo įtraukta į sovietinę sistemą.
9. Gruzija – 1921 m. vasario–kovo mėn. ir 2008 m. rugpjūtis. 1921 m. Raudonoji armija įsiveržė į nepriklausomą Demokratinę Gruzijos Respubliką ir vasario 25 d. užėmė Tbilisį. 2008 m. rugpjūtį Rusijos kariuomenė vėl kariavo Gruzijos teritorijoje per konfliktą dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos. NATO šiuos veiksmus tiesiogiai įvardija kaip invaziją į Gruziją.
10. Mongolija – 1921 m. Sovietų Rusijos daliniai kartu su Mongolijos revoliucinėmis pajėgomis įsitraukė į konfliktą prieš barono Romano von Ungerno-Sternbergo pajėgas. Šį epizodą tiksliau vadinti sovietine karine intervencija, o ne tokia pačia invazija kaip 1939 m. Lenkijoje.
11. Suomija – 1939 m. lapkričio 30 d.–1940 m. kovo 13 d. SSRS užpuolė Suomiją ir pradėjo Žiemos karą. Po daugiau nei trijų mėnesių kovų Suomija išsaugojo nepriklausomybę, tačiau turėjo atiduoti Sovietų Sąjungai dalį teritorijos, įskaitant didžiąją Karelijos sąsmaukos dalį.
12. Rumunija – 1940 m. birželio 26–28 d. Sovietų Sąjunga pateikė Rumunijai ultimatumą ir užėmė Besarabiją bei Šiaurės Bukoviną. Didžioji Besarabijos dalis vėliau tapo Moldavijos SSR branduoliu.
13. Iranas – nuo 1941 m. rugpjūčio 25 d. Į Iraną kartu įsiveržė Sovietų Sąjunga ir Jungtinė Karalystė. Operacija buvo skirta, be kita ko, tiekimo keliams bei naftos infrastruktūrai apsaugoti ir Vokietijos įtakai užkirsti kelią. Tai buvo bendra britų ir sovietų, o ne vien SSRS invazija.
14. Bulgarija – 1944 m. rugsėjo 5–8 d. Nors Bulgarija buvo prisijungusi prie Ašies ir kariavo su JAV bei Jungtine Karalyste, ji nebuvo paskelbusi karo SSRS. Rugsėjo 5 d. Maskva paskelbė Bulgarijai karą, o po kelių dienų sovietų kariuomenė įžengė į šalį. Šis įvykis vyko Antrojo pasaulinio karo metu ir skyrėsi nuo pokario intervencijų Vengrijoje bei Čekoslovakijoje.
15. Vengrija – 1956 m. spalio–lapkričio mėn. Prasidėjus Vengrijos revoliucijai, sovietų pajėgos iš pradžių įžengė į Budapeštą. Lapkričio 4 d. SSRS pradėjo didelio masto karinę operaciją, kuri numalšino sukilimą ir nuvertė Imrės Nagio vyriausybę.
16. Čekoslovakija – 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. SSRS vadovaujamos Varšuvos pakto pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją, siekdamos sustabdyti Aleksandro Dubčeko vykdytas „Prahos pavasario“ reformas. Sovietų pajėgos greitai perėmė Prahos ir svarbiausių transporto bei ryšių objektų kontrolę.
17. Afganistanas – nuo 1979 m. gruodžio 25–27 d. iki 1989 m. vasario. Sovietų pajėgos masiškai įžengė į Afganistaną, užėmė Kabulą, nužudė šalies vadovą Hafizullah Aminą ir į valdžią padėjo Babraką Karmalą. Karas truko beveik dešimtmetį.
18. Moldova – 1992 m. Per Padniestrės konfliktą regione liko Rusijos 14-oji armija. Jos daliniai ir ginkluotė tapo svarbiu konflikto veiksniu, o OSCE dokumentuose jau 1992 m. buvo reikalaujama užtikrinti armijos neutralumą ir jos išvedimą. Todėl šis epizodas dažniausiai apibūdinamas kaip Rusijos karinė intervencija į Padniestrės konfliktą, o ne klasikinė visos Moldovos invazija.
19. Sirija – nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Rusija pradėjo plataus masto karinę operaciją Sirijoje, daugiausia naudodama aviaciją ir remdama Basharo al-Assado valdžią. Šį atvejį tiksliau vadinti karine intervencija, nes operacija pradėta Sirijos vyriausybės prašymu, o ne siekiant aneksuoti Sirijos teritoriją.

1939–1940 metais Rytų Europos sienos keitėsi ypač sparčiai

Vienas intensyviausių laikotarpių prasidėjo Antrajam pasauliniam karui. 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir nacistinė Vokietija sudarė Molotovo–Ribentropo paktą, kurio slaptieji protokolai nustatė įtakos sferas Rytų Europoje.

Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga puolė Lenkiją, o lapkričio 30 d. pradėjo karą su Suomija. 1940 m. vasarą buvo okupuotos ir aneksuotos Lietuva, Latvija bei Estija. Tuo pat metu Rumunija buvo priversta atiduoti Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną. Šiuos įvykius taip pat fiksuoja JAV Holokausto memorialinio muziejaus istorinė chronologija.

Pokariu sovietų kariuomenė buvo panaudota Rytų Europoje

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS karinę jėgą savo įtakai Rytų Europoje išlaikyti ryškiausiai panaudojo Vengrijoje 1956 m. ir Čekoslovakijoje 1968 m.

JAV Valstybės departamento istorikų nurodoma, kad 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. sovietų vadovaujamos Varšuvos pakto pajėgos netikėtai užėmė pagrindinius Čekoslovakijos miestus, ryšių bei transporto mazgus ir sustabdė politines reformas. Vėliau SSRS įsitraukė į beveik dešimtmetį trukusį karą Afganistane.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo intervencijos tęsėsi

SSRS iširus pasikeitė valstybė ir jos sienos, tačiau Rusijos kariuomenė vėliau buvo panaudota keliuose konfliktuose buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų.

2008 m. vyko Rusijos ir Gruzijos karas. 2014 m. Rusija užėmė ir aneksavo Ukrainos Krymą bei įsitraukė į konfliktą Donbase, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją. NATO šiuos 2008, 2014 ir 2022 metų veiksmus įvardija kaip Rusijos agresyvaus elgesio seką.

Moldovos ir Sirijos atvejai taip pat įtraukiami į platesnes suvestines, tačiau jų pobūdis nėra toks pats kaip Ukrainos, Suomijos ar Lenkijos konfliktų. Todėl teiginį, kad Rusija „33 kartus įsiveržė į 19 valstybių“, tiksliausia pateikti kaip K. Kallas ir jos pareigūnų viešai nurodytą skaičiavimą, o ne visuotinai priimtą akademinę klasifikaciją. Oficialioje K. Kallas kalboje minimos „mažiausiai 19 šalių“, tačiau konkretus oficialus sąrašas prie šio pareiškimo nepateiktas.