Atsigulate miegoti, tačiau užmigti neleidžia vis stiprėjantis odos niežėjimas. Bėrimo nematyti, naujų kosmetikos priemonių nenaudojote, tačiau noras kasytis kartojasi vakarais ar net pažadina naktį.
Dažniausiai tokio simptomo priežastis būna kur kas paprastesnė – sausa oda, dermatitas, alergija ar kitas odos sutrikimas.
Tačiau yra viena aplinkybė, apie kurią žino ne visi: intensyvus niežėjimas be matomo bėrimo gali pasireikšti ir sergant tam tikromis kepenų bei tulžies latakų ligomis. Kai kuriems pacientams jis būna ryškiausias būtent naktį.
Kodėl kepenų liga gali sukelti niežėjimą?
Kepenys gamina tulžį, kuri tulžies latakais patenka į žarnyną ir padeda virškinti riebalus.
Jeigu tulžies susidarymas ar nutekėjimas sutrinka, gali išsivystyti cholestazė. Su ja susijęs niežėjimas yra gerai žinomas kai kurių kepenų ir tulžies latakų ligų simptomas.
Amerikos kepenų ligų tyrimų asociacija (AASLD) nurodo, kad cholestazinis niežėjimas ypač būdingas tokioms ligoms kaip pirminis biliarinis cholangitas. Jis gali būti juntamas visame kūne, tačiau dažnai stipriai vargina delnus ir padus.
Įdomi detalė – niežėjimas neretai būna stipriausias vakare ir naktį, todėl gali smarkiai trikdyti miegą.
Vienas svarbus požymis – bėrimo gali nebūti
Įprastos alergijos ar dermatito atveju dažnai matomi paraudimai, dėmės, pūslelės ar kiti odos pakitimai.
Cholestazinio niežėjimo atveju pirminio bėrimo gali visai nebūti.
Žinoma, ilgai kasantis odoje vėliau gali atsirasti įdrėskimų, šašelių ar paraudimų, tačiau jie atsiranda dėl kasymo, o ne dėl pačios niežėjimo priežasties.
Todėl pasikartojantis viso kūno, delnų ar padų niežėjimas be aiškios dermatologinės priežasties yra simptomas, kurį verta aptarti su gydytoju – ypač jei kartu atsiranda kitų požymių.
Jei kartu pasirodo šie simptomai – dėmesio reikia daugiau
Kepenų ligos gali pasireikšti labai įvairiai. Mayo Clinic ir NHS tarp galimų pažengusios kepenų ligos simptomų nurodo:
- odos niežėjimą;
- pageltusią odą ar akių baltymus;
- tamsų šlapimą;
- labai šviesias išmatas;
- nuolatinį nuovargį ir silpnumą;
- pykinimą;
- sumažėjusį apetitą;
- pilvo skausmą ar patinimą;
- kojų ir čiurnų tinimą;
- lengviau atsirandančias mėlynes.
Ypač charakteringas derinys yra niežėjimas kartu su gelta, tamsiu šlapimu ir pašviesėjusiomis išmatomis. Tokiu atveju nereikėtų problemos aiškinti vien sausa oda.
Tačiau niežulys dar nereiškia kepenų ligos
Tai labai svarbu.
Vien dėl to, kad vakare niežti odą, nereikėtų daryti išvados, jog „serga kepenys“.
Mayo Clinic nurodo daugybę kitų galimų niežėjimo priežasčių:
- sausa oda;
- egzema;
- psoriazė;
- alerginės reakcijos;
- kai kurie vaistai;
- inkstų ligos;
- skydliaukės sutrikimai;
- diabetas;
- mažakraujystė;
- kai kurios nervų sistemos ligos.
Todėl simptomo priežastį reikia vertinti pagal visą žmogaus būklę, o ne vien vieną požymį.
Riebalinė kepenų liga dažnai nieko neišduoda
Dar vienas svarbus niuansas – viena dažniausių kepenų ligų pasaulyje, metabolinės disfunkcijos sukelta suriebėjusių kepenų liga, ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų.
Mayo Clinic nurodo, kad simptomams atsiradus gali pasireikšti nuovargis, bendras negalavimas ar diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.
Niežėjimas, gelta, kojų tinimas ir kiti ryškesni požymiai dažniau pasitaiko ligai pažengus ir išsivysčius reikšmingesniam kepenų pažeidimui.
Dėl to kepenų ligų nereikėtų bandyti nustatyti vien pagal savijautą.
Kepenys nėra „aktyviausios tik naktį“
Internete galima rasti teiginių, kad kepenys esą tam tikromis nakties valandomis pradeda intensyviai „valyti toksinus“, todėl būtent tada atsiranda simptomai.
Tokiam paaiškinimui patikimo medicininio pagrindo nėra.
Kepenys savo funkcijas – medžiagų apykaitą, baltymų gamybą, vaistų ir kitų medžiagų apdorojimą, tulžies gamybą – atlieka visą parą.
Tai, kad cholestazinis niežėjimas gali sustiprėti vakare ar naktį, yra realiai stebimas reiškinys, tačiau tai nereiškia, kad tuo metu kepenys pradeda kažkokį ypatingą „detoksikacijos ciklą“.
Ne visada padeda tabletė nuo alergijos
Dar viena įdomi detalė – kepenų ir tulžies sąstingio sukeltas niežėjimas nėra toks pats kaip alerginis niežėjimas.
AASLD pažymi, kad cholestazinis niežėjimas nėra pirmiausia histamino sukeltas procesas. Todėl įprasti antihistamininiai vaistai kai kuriems pacientams nepadeda arba palengvina situaciją tik dėl savo raminamojo poveikio.
Gydant stiprų cholestazinį niežėjimą gali būti naudojami specifiniai receptiniai preparatai.
Tačiau jų savarankiškai vartoti nereikėtų – pirmiausia būtina nustatyti, kas iš tikrųjų sukėlė simptomą.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
Jeigu niežėjimas užsitęsia ir nėra aiškios odos priežasties, gydytojas gali skirti kraujo tyrimus.
Vertinant kepenų ir tulžies sistemos veiklą dažnai tiriami:
- ALT;
- AST;
- šarminė fosfatazė (ALP);
- GGT;
- bilirubinas;
- albuminas ir kiti rodikliai.
Priklausomai nuo rezultatų gali būti atliekama pilvo organų echoskopija ar kiti tyrimai.
Svarbu suprasti, kad vienas pakitęs rodiklis dar nėra konkrečios kepenų ligos diagnozė – rezultatus reikia vertinti kartu.
Kada delsti nereikėtų?
Vien tik kelias dienas trunkantis nestiprus niežėjimas dažniausiai nėra skubios pagalbos situacija.
Tačiau medicininio įvertinimo reikėtų neatidėlioti, jei niežėjimas yra intensyvus, ilgai nepraeina arba kartu atsiranda gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, pilvo tinimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Dar rimtesni signalai – sutrikusi sąmonė, kraujo vėmimas ar juodos deguto spalvos išmatos. Tokie simptomai gali pasireikšti esant sunkioms kepenų ligos komplikacijoms ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Didžiausia klaida – gydyti kepenis vien papildais
Pastebėję galimus kepenų simptomus žmonės kartais pirmiausia griebiasi margainio, kiaulpienių ar įvairių „kepenų valymo“ papildų.
Tačiau tai nėra patikimas būdas nustatyti ar gydyti kepenų ligą.
Kai kurių kepenų sutrikimų priežastis gali būti alkoholis, virusiniai hepatitai, autoimuninės ligos, tulžies latakų problemos, metaboliniai sutrikimai ar net vartojami vaistai. Gydymas kiekvienu atveju visiškai skirtingas.
Todėl pasikartojantis naktinis niežėjimas nėra priežastis panikuoti, tačiau jei jis atsiranda be aiškios odos priežasties ir ypač jei kartu pastebite kitų simptomų, verta pasitikrinti.
Kartais oda iš tiesų gali būti viena pirmųjų vietų, kurioje išryškėja problema, prasidėjusi visai kitame organe.
