Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) lyderius, akcentuodamas būtinybę ženkliai padidinti finansinę paramą Kyjivui. Politikos apžvalgininkai šį prašymą įvardija kaip signalą, jog karo Ukrainoje mastas išlieka milžiniškas, o galimi scenarijai artimiausiu metu žada didžiulius iššūkius tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Kodėl reikalinga papildoma 70 mlrd. eurų parama?
Paskutinės savaitės Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje V. Zelenskis, kalbėdamas su ES lyderiais, išskyrė finansinės pagalbos mastą ir reikalingumą: „Karas kitąmet kainuos 155 mlrd. eurų. Ir mums iš jūsų reikia bent 70 mlrd. eurų daugiau – gynybai, ginklams ir mūsų atsparumui užtikrinti. Tai realistiška suma. Prašau jūsų surasti šią paramą,“ – sakė jis.
Papildomos lėšos, anot Ukrainos vadovo, leistų užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą, modernių gynybos sistemų pirkimą, karių apmokymą bei civilių infrastruktūros atkūrimą karo zonoje. Ukrainos biudžeto pajamos nuolat mažėja dėl besitęsiančių karo veiksmų, todėl išorinė pagalba tampa gyvybiškai svarbi. Nepaisant jau suteiktos nemažos ES paramos, nauji karo frontai ir modernizuotos Rusijos karinės priemonės reikalauja vis daugiau lėšų.
Europoje – nuomonių skirtumai
Nors Europa nuo pat karo pradžios išlieka pagrindinė Ukrainos ekonominė ir karinė rėmėja, pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pasigirsta įvairių šalių nuogąstavimų dėl didėjančių pagalbos mastų. Tokiuose susitikimuose kaip šis, ES lyderiai susiduria su iššūkiu rasti balansą tarp savo valstybių piliečių poreikių ir būtinybės užtikrinti stabilumą regione.
ES finansinis indėlis jau dabar siekia dešimtis milijardų eurų, tačiau, pasak ekspertų, karo žalos mastas plečiasi, todėl parama privalo būti nuolat persvarstoma. Be to, neatmetama, kad ilgalaikė parama gali tapti svarbiu svertu Europos saugumo architektūroje, nes nuo Ukrainos išlikimo priklauso viso regiono ateitis.
Kokia rizika, jei pagalba sumažėtų?
Jeigu ES nesugebėtų užtikrinti prašomos paramos, kyla reali grėsmė, kad Ukraina praras dalį savo gynybinių pajėgumų fronte. Tai, savo ruožtu, gali paskatinti Rusijos agresijos eskalavimą, o pasekmės būtų grėsmingos ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms šalims, įskaitant Lietuvą.
Be finansinių resursų sunku užtikrinti nepertraukiamą ginklų srautą, medicininę pagalbą bei humanitarines pastangas karo paveiktuose regionuose. Ekspertai įspėja, kad paramos sumažėjimas lemtų ir mūsų regiono saugumo situacijos blogėjimą, nes pablogėtų Ukrainos galimybės pasipriešinti Rusijos spaudimui.
Akivaizdi Europos atsakomybė
V. Zelenskio kreipimasis yra priminimas apie tai, kokią atsakomybę šiandien turi Europos valstybės, susidurdamos su XXI a. saugumo iššūkiais. Ukraina išlieka svarbiausias Europos geopolitinio stabilumo bastionas, o ilgalaikė parama Krimui – ne tik paramos ženklas, bet ir saugesnės ateities visam žemynui garantas.
Sprendimai dėl pagalbos dydžio ir formos artimiausiais mėnesiais bus lemiami, todėl diskusijos tarp ES valstybių lyderių jau dabar įgauna precedento neturintį svorį. Ar Europa išlaikys vienybę ir užtikrins Ukrainai reikiamą pagalbą, parodys artimiausių mėnesių sprendimai.
