Pastarosiomis dienomis tarptautinėje arenoje įsiplieskė įtampos ir diplomatinės kovos liepsnos, susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą ir Vakarų šalių reakcijomis. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis viešai iškėlė net dvejopą iššūkį tiek JAV prezidentui Donaldui Trumpui, tiek paties Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Sikorskio žodžiai aiškūs ir be kompromisų: Vakarų vienybė dėl Rusijos agresijos negali būti pažeista, o įšaldytų Rusijos lėšų grąžinimas Maskvai – nepriimtinas sprendimas.
Lenkijos aštri pozicija JAV ir Rusijos atžvilgiu
Diskusijos Varšuvos saugumo forume metu išryškėjo, kad Lenkija siekia stiprinti ne tik savo, bet ir visos Europos saugumo architektūrą. Radosławas Sikorskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasinaudoti asmenine draugyste su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Sikorskis iškėlė du svarbius tikslus: užtikrinti nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimą Lenkijoje ir įtikinti Trumpą, jog būtent Putinas yra agresorius, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – agresijos auka. „Todėl tikiuosi, kad mūsų MAGA prezidentas pasinaudos savo draugyste su prezidentu Trumpu dviem tikslams: užtikrinti, kad Lenkijoje būtų įkurta nuolatinė Amerikos bazė, ir įtikinti jį, jog būtent Putinas yra agresorius, o Zelenskis – agresijos auka. O karas užbaigiamas įtikinus agresorių sumažinti savo ambicijas, o ne prašant aukos kapituliuoti“, – pabrėžė ministras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu džiaugėsi iš Rusijos Putino gautais pažadais dėl dyzelinio kuro tiekimo pasaulinei ir Amerikos rinkoms. Tačiau Vakarų Europos lyderiai atvirai skeptiški – jie ragina ne dialogą su agresoriumi, bet spaudimą ir tolimesnes sankcijas.
Sankcijos ir griežta vieninga diplomatinė laikysena
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis diskusijoje pabrėžė, kad kritinis šių dienų Europos uždavinys – nešvelninti, o stiprinti sankcijų režimą. Jis priminė, kad tik neseniai Europos Sąjunga įvedė papildomas ribojamąsias priemones 1,6 tūkst.
Rusijos asmenų, įmonių bei susijusių subjektų, tai dar kartą pabrėžiant Europos vienybę prieš Maskvos agresiją. Norvegijos diplomatijos vadovas Espenas Barthas Eide akcentavo, jog karo baigtis Ukrainoje nulems ir viso regiono ateitį: „Norime, kad tai baigtųsi mums ir Ukrainai palankiu būdu. Tai yra mūsų tikslas numeris vienas.“
Didžiosios Britanijos atstovas Edas Milibandas atkreipė Vakarų dėmesį į tai, jog Rusija pastarąją savaitę įvykdė daugiau nei 200 atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą – net ir esant diplomatinėms pastangoms pasiekti susitarimus energetikoje. Tai įrodo, kad Kremlius tęsia destruktyvią politiką, nepaisydamas pažadų ir tarptautinės bendruomenės pozicijos.
Kova dėl įšaldyto Rusijos turto: „Tik per mūsų lavonus“
Vienu aktualiausių ir opiausių klausimų išlieka įšaldyto Rusijos turto likimas. Vakarų šalių lyderiai diskutuoja, kaip panaudoti šias lėšas Ukrainos atstatymui ir pagalbai, siekdami užkirsti kelią Maskvos bandymams susigrąžinti finansinius išteklius. Tam priešinasi kai kurios Belgijos institucijos, tačiau Lenkijos vadovo R. Sikorskio žodžiai buvo kategoriški: kai pasigirsta nuomonių, kad įšaldytos lėšos turėtų būti sugrąžintos Maskvai, jis ir kiti Vakarų politikai su tuo nesutinka: „tik per mūsų lavonus“.
Ieškant teisinio sprendimo, kuris neleis Rusijai per teismus bandyti išsireikalauti lėšų, aktyviai dirba Europos diplomatai. Šiandien tai – ne tik teisinis, bet ir moralinis klausimas, rodantis, kad Vakarų lyderiai laikosi tvirtos pozicijos ir nesileidžia į kompromisus su agresoriumi.
Karo Ukrainoje eiga ir ilgalaikės pasekmės Europai
Vakarų diplomatų vertinimu, Rusija stengiasi manipuliuoti tiek tiesioginiais karo veiksmais, tiek blokada grūdų eksporto srityje, siekdama paveikti įvairias pasaulio rinkas ir destabilizuoti regionus. Visgi, ukrainiečių drąsa ir efektyvūs smūgiai Rusijos naftos objektams rodo, kad Maskvos ambicijos nėra nesustabdomos. Pasak Sikorskio, dėl tolesnių karo įvykių spręsti bus galima ne anksčiau nei kitąmet, kai išryškės ir tiek karinių, tiek politinių koalicijų pasikeitimai.
Apibendrinant, Lenkija aktyviai formuoja vadovaujančią Vakarų liniją dėl Rusijos, tvirtai remia sankcijų politiką, reikalauja stiprinti karinį bendradarbiavimą su JAV ir kelia užkardą bet kokiems kompromisams Maskvos atžvilgiu. Tai rodo ne tik vieningos Europos ryžtą, bet ir signalizuoja, kad demokratijos apsauga išlieka bendru prioritetu.
