Natūralus medus vertinamas dėl išskirtinio skonio ir sveikatai naudingų savybių, tačiau prekyboje galima aptikti ir suklastotų produktų. Į medų kartais dedama cukraus sirupų, krakmolo ar vandens, todėl jis praranda natūralias savybes ir gali kelti nereikalingą riziką. Yra keli paprasti būdai, padedantys namuose įvertinti, ar medus nėra praskiestas ar papildytas kitomis medžiagomis.
1. Įvertinkite išvaizdą ir konsistenciją
Tikras medus paprastai yra vientisas, be aiškiai matomų sluoksnių, putų ar nenatūralių nuosėdų. Jis turėtų būti klampus ir lipnus. Laikui bėgant natūralus medus gali kristalizuotis – tai savaime nereiškia, kad produktas sugedo ar tapo netinkamas vartoti.
Įtarimą gali kelti medus, kuris labai ilgai išlieka visiškai skystas arba kuriame matyti atsiskyrę sluoksniai. Tai gali būti cukraus sirupo ar kitų priedų požymis.
2. Atkreipkite dėmesį į kvapą ir skonį
Natūralaus medaus aromatas priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą. Jame gali būti juntamas gėlių, žolių ar vaško kvapas, o kai kuriais atvejais – karamelės ar uogų atspalviai.
Visiškai bekvapis medus arba toks, kurio skonis apsiriboja vien saldumu, gali būti dirbtinis. Tikras medus dažnai pasižymi sudėtingesniu skoniu ir gali švelniai „pakutenti“ gerklę. Klastotės paprastai būna pernelyg saldžios ir jų skonis – „plokščias“.
3. Išbandykite vandens testą
Į stiklinę šalto vandens įdėjus šaukštą medaus, natūralus produktas dažniausiai nusėda dugne ir tirpsta palyginti lėtai. Jis neturėtų akimirksniu ištirpti bei iš karto nudažyti viso vandens.
Greitas tirpimas gali rodyti didesnį tirpių cukrų ar sirupų kiekį. Vis dėlto vandens testas nėra absoliutus, todėl jo rezultatą verta vertinti kartu su kitais požymiais.
4. Patikrinkite medų popieriumi
Užlašinkite šiek tiek medaus ant popieriaus ar servetėlės. Tikras medus paprastai sugeria nedaug drėgmės, todėl neišsisklaido ir nepalieka ryškios šlapios dėmės.
Jei aplink lašą greitai susidaro šlapias plotas, tai gali reikšti, kad produkte yra per daug vandens arba kitų nepageidaujamų priemaišų.
5. Stebėkite, kaip medus teka
Pakėlus šaukštą su medumi, natūralus produktas dažniausiai teka plonu, nenutrūkstančiu siūleliu. Klastotė gali tekėti stambiais lašais arba jos srovė gali greitai nutrūkti.
6. Jodo ir acto mėginiai
Medų galima praskiesti vandeniu ir įlašinti jodo. Jei tirpalas pamėlynuoja, tai gali signalizuoti apie krakmolo ar miltų priemaišas.
Į medų įlašinus acto, putojimas ar šnypštimas gali rodyti tam tikrus priedus, pavyzdžiui, kalcio karbonatą ar sodą. Šie bandymai nėra visiškai tikslūs, todėl jų rezultatus reikėtų vertinti kartu su medaus išvaizda, kvapu, skoniu ir konsistencija.
7. Rinkitės patikimą pardavėją ir tinkamai laikykite
Patikimiausias būdas išvengti nusivylimo – medų pirkti tiesiogiai iš patikimų bitininkų arba sertifikuotų pardavėjų. Jie turėtų pateikti aiškią informaciją apie produkto kilmę ir autentiškumą. Jei kyla abejonių, galima paprašyti laboratorinių tyrimų.
Medų laikykite sausoje, tamsioje vietoje, sandariai uždarytame inde. Tikrą medų galima švelniai pašildyti iki kūno temperatūros, tačiau per didelis kaitinimas gali sunaikinti naudingas medžiagas ir vitaminų turinčias savybes.
Svarbu prisiminti, kad vaikams iki vienerių metų medaus duoti nerekomenduojama dėl botulizmo rizikos.