Pirtis ir kraujagyslių sveikata: ar nauda nepervertinama?

Pirtis ir kraujagyslių sveikata: ar nauda nepervertinama?

Pirtis daugeliui asocijuojasi su atsipalaidavimu, šiluma ir maloniu ritualu, tačiau pastaraisiais metais jai priskiriama ir gerokai daugiau sveikatos pažadų. Kartais net sakoma, kad karštis „išvalo“ kraujagysles ar prilygsta treniruotei. Man tokie teiginiai kelia abejonių, nors nepaneigiu, kad pirtis gali turėti įdomų fiziologinį poveikį. Karštyje plečiasi kraujagyslės, padažnėja pulsas, kūnas prakaituoja ir bando reguliuoti temperatūrą. Tai tikros reakcijos, bet jos savaime nereiškia, kad iš arterijų išnyksta aterosklerozinės plokštelės. Mano požiūriu, reikia atskirti malonų sveikatingumo įprotį nuo medicininio gydymo. Jei žmogus pirtyje jaučiasi gerai, tai viena; jei jis tikisi išspręsti aukšto cholesterolio ar kraujospūdžio problemą vien karščiu, tai jau visai kitas klausimas.

Mokslinėje literatūroje esama stebėjimo tyrimų, kurie sieja dažnesnį lankymąsi saunoje su tam tikrais geresniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais. Tačiau man svarbu, ką iš tikrųjų reiškia žodis „sieja“. Jis nereiškia, kad pirtis savaime yra įrodyta vaisto alternatyva ar kiekvienam žmogui suteiks tą patį efektą. Dažnai saunoje besilankantys žmonės gali turėti ir kitų skirtingų įpročių, būti fiziškai aktyvesni, gyventi kitokioje aplinkoje. Kad būtų galima kalbėti apie tiesioginę naudą ir saugias dozes, reikia kokybiškų tyrimų su tinkamomis kontrolinėmis grupėmis. Man atrodo, kad šį niuansą pernelyg lengva pamesti tarp patrauklių antraščių apie ilgaamžiškumą. Be to, skirtingų šalių pirties tradicijos, temperatūros ir buvimo trukmės nėra vienodos.

Kiekvieno žmogaus organizmas į karštį reaguoja individualiai. Vienam pirtis padeda atsipalaiduoti, kitam gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, pernelyg didelį skysčių netekimą ar kraujospūdžio pokyčius. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies ligomis, turintiems nestabilų kraujospūdį ar kitų rimtų sveikatos problemų, saugumo klausimus verta aptarti su gydytoju.

Mano nuomone, ypač bloga idėja eiti į pirtį išgėrus alkoholio ar bandyti įrodyti savo ištvermę varžantis, kas ilgiau išsėdės aukščiausioje temperatūroje. Pirtis turėtų būti malonumas, o ne išbandymas. Prakaitavimas nereiškia, kad iš organizmo „išplaunamos“ visos kenksmingos medžiagos. Tokius procesus daugiausia užtikrina kepenys ir inkstai, o prakaito kiekis nėra kokybės pažymys sveikatai.

Man taip pat svarbus palyginimas su įprastomis priemonėmis širdies sveikatai gerinti. Jei žmogus turi mažai laiko, ar tikrai protingiausia visą dėmesį nukreipti į pirtį, pamirštant judėjimą, mitybą ir miegą? Daugybė rekomendacijų daug tvirčiau pagrindžia reguliaraus fizinio aktyvumo, nerūkymo, kraujospūdžio kontrolės ir tinkamo gydymo reikšmę. Pirtis gali būti papildomas malonus ritualas, bet ne pakaitalas vaikščiojimui ar gydytojo paskirtiems vaistams. Ypač klaidinantis man atrodo pažadas, kad karščiu galima „atkimšti“ kraujagysles. Aterosklerozė yra sudėtingas procesas, ir jo negalima sutapatinti su trumpalaikiu kraujagyslių išsiplėtimu. Tokie palyginimai skamba įtaigiai, tačiau gali sukurti pavojingą klaidingą saugumo jausmą.

Dar norėčiau pabrėžti, kad šilumos pojūtis ir terapinis poveikis nėra tapatūs dalykai. Žmogus gali iš pirties išeiti atsipalaidavęs, jausti, kad sumažėjo įtampa, tačiau pagal tokį jausmą negalima spręsti apie cholesterolio kiekį ar kraujagyslių būklę. Pastaruosius rodiklius vertiname tinkamais tyrimais ir gydytojo konsultacija. Mano nuomone, būtent taip pirtis gali išlikti maloniu įpročiu: nesuteikdami jai neįrodytų galių, neatsakome už klaidingus pažadus ir galime saugiau pasirinkti, kas tinka mūsų organizmui.

Todėl mano atsakymas į klausimą apie pervertinamą naudą būtų atsargus. Pirtis daugeliui žmonių gali būti smagi ir, jei naudojama tinkamai, gana gerai toleruojama poilsio forma. Tačiau jos paversti universalia kraujagyslių gydymo priemone tikrai nereikėtų. Vertinčiau savo savijautą, vengčiau kraštutinio karščio, pasirūpinčiau skysčiais ir neignoručiau simptomų. Jei kyla abejonių dėl širdies būklės, svarbesnis individualus medicininis patarimas nei bendras straipsnis internete. Man patinka saikingas požiūris: galima mėgautis tradicija, neprašant iš jos daugiau, negu leidžia moksliniai duomenys. Pirtis nėra stebuklas, tačiau jai ir nereikia būti stebuklu, kad turėtų vietą mūsų poilsio įpročiuose.

Patiko straipsnis? Pasidalink!