Gimstamumo temoje dažniausiai kalbama apie moteris, tačiau festivalyje „Būtent“ vykusiame forume „3 milijonų Lietuva: svajonė ar realus tikslas?“ politikai akcentavo ir vyrų atsakomybę. Diskusijoje ieškota konkrečių būdų, kurie padėtų šeimoms apsispręsti auginti daugiau vaikų. Pabrėžta, kad tam įtakos turi ne tik valstybės politika, bet ir kasdieniai santykiai šeimoje.
Kasdienė atsakomybė tenka abiem tėvams
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis teigė, kad vyrų įsitraukimas turi būti matomas ne žodžiais, o praktiniais veiksmais. „Pirmas dalykas yra atsakomybės prisiėmimas ir vaiko priežiūros laiko dalinimasis su moterimis“, – sakė jis.
Jakilaitis pasidalijo ir asmenine patirtimi: „Mano trys vaikai buvo auginami tokiu principu, kad mano žmona įsidėdavo kaištukus į ausis ir iš ryto juos išsiimdavo. Ir taip užaugo mano trys vaikai. Ji visada kiekvieną vakarą įsidėdavo kaištukus į ausį ir išsimiegodavo. Aš keldavausi prie vaikų“, – savo patirtimi pasidalino žurnalistas.
Šis pavyzdys išryškina ne tik buitinių darbų, bet ir poilsio bei vaikų priežiūros pasidalijimo svarbą. Kai vyras aktyviai dalyvauja auginant vaikus, moteriai lieka daugiau galimybių pailsėti, dirbti ir planuoti šeimos ateitį. Taip pat svarbus ne vien fizinis rūpinimasis vaikais, bet ir tėvo skiriamas dėmesys bei emocinis bendravimas.
Moteriai svarbu išsaugoti savo gyvenimą
Socialdemokratų atstovas Robertas Duchnevičius pritarė minčiai, kad pareigos šeimoje turi būti dalijamos, tačiau išskyrė ir kitą aspektą. „Aš čia pritarsiu Edmundui iš tikrųjų dėl atsakomybių dalinimosis, bet yra dar vienas svarbus dalykas, kurį aš matau, tai leisti tiesiog moteriai, ar žmonai, ar sugyventinei, gyventi savo gyvenimą“, – teigė jis.
Anot jo, galimybė moteriai neprarasti savo pomėgių ir karjeros, o ne būti „įkalintai“ namuose, gali turėti įtakos sprendimui susilaukti daugiau vaikų.
Laurynas Kasčiūnas ir Aurelijus Veryga taip pat pabrėžė lygiaverčio atsakomybės pasidalijimo reikšmę.
Jų įvardytas principas paprastas: „du žmonės pradeda vaiką, tad ir rūpintis vaiku, jį auginti turi abu, o ne kažkuris vienas.“ A. Veryga priminė, kad tėvų atsakomybė nesibaigia vaikui gimus – ji tęsiasi iki tol, kol vaikai tampa savarankiški.
Vienos priemonės gimstamumui didinti nepakaks
Diskusijoje taip pat kalbėta apie valstybės vaidmenį. Politikų vertinimu, nėra vieno sprendimo, kuris savaime pakeistų demografinę padėtį. Pernai Lietuvoje gimė 17 642 vaikai – tai mažiausias skaičius per nepriklausomos valstybės istoriją. Suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,04, nors kartų kaitai reikalingas maždaug 2,1 rodiklis.
Siūloma derinti kelias kryptis:
- lanksčiau organizuoti tėvystės atostogas;
- kreditais, mokesčių ir darbo reglamentų pakeitimais skatinti vyrų įsitraukimą;
- plėsti vaikų priežiūros infrastruktūrą;
- formuoti požiūrį į tėvystę kaip į abiejų partnerių kasdienę atsakomybę.
Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad „vienos sidabrinės kulkos, kurią panaudojus Lietuvoje gimstamumas padidėtų, nėra“. Todėl, kaip teigta forume, reikalingas nuoseklus kelių pokyčių derinys: šeimų kultūros kaita, politikų sprendimai ir darbdavių požiūrio pasikeitimas.
Aktyvus vyrų dalyvavimas auginant vaikus, pasidalijimas pareigomis, pagarba partnerės poreikiams ir valstybės pagalba gali sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms apsispręsti dėl didesnio vaikų skaičiaus.
