Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė teigia, kad Briuselyje įvykęs susitikimas su Kinijos atstovais buvo svarbus žingsnis atkuriant dvišalį dialogą. Parlamentarai neatmeta galimybės ateityje rengti daugiau panašių susitikimų ir sako gavę Lietuvai reikšmingos informacijos apie Pekino požiūrį į santykių atnaujinimą.
Kinijos atstovai delegaciją priėmė oficialiai
Pasak parlamentarų, susitikimo reikšmę pabrėžė jo formatas. Lietuvos atstovus priėmė Kinijos ambasadorius Zhai Jun, o Kinijos delegacijoje buvo penki asmenys, tarp jų – Lietuvai skirta aukštoji patarėja Fang Mei.
„Reikėtų pradėti nuo esminio elemento ir kreipti dėmesį į tai, kad mes buvome priimti aukščiausiu lygiu. Mus priėmė ambasadorius, Jo Ekscelencija Zhai Jun, kinų delegaciją sudarė penki asmenys, tarp kurių buvo ir atstovė Lietuvai, aukštoji patarėja Fang Mei. Svarbus elementas yra tai, kad šis vizitas ir priėmimas buvo oficialaus dvišalio politinio kontakto protokolinio statuso. Tai yra oficialus politinio dialogo vizitas ir priėmimas“, – sakė Seimo narys.
Politikų vertinimu, toks priėmimas suteikė susitikimui didesnę diplomatinę reikšmę. Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad panašių kontaktų gali prireikti ir ateityje.
„Ateityje, mano vertinimu, tokių susitikimų galime neišvengti, jeigu nevyks tas dialogas ir tas kontaktas, kurį įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje“, – sakė jis.
Konkrečios pokalbių detalės neviešinamos
Delegacijos nariai susitikimą apibūdino kaip informatyvų ir pagarbų, tačiau išsamesnio pokalbių turinio neatskleidė. Vienas parlamentarų teigė, kad iš Briuselio į Lietuvą parsivežta svarbių žinučių ir aspektų, galinčių prisidėti prie dvišalių santykių atkūrimo.
„Pats vizitas, diskusija buvo labai informatyvi, pagarbi, ir manau, kad iš šitos diskusijos atsivežame į Lietuvą svarbių žinučių, svarbių aspektų ir dalykų, kurie, manau, prisidės prie dvišalio santykio atkūrimo, kurio Lietuva šiuo metu neturi jokio. (…) Džiaugiuosi šiuo vizitu.
Manau, kad jis buvo labai vertingas, nepaisant įvairių Lietuvos vidaus politinių vertinimų. Tačiau jo vertę rodė pats priėmimo formatas. Jo vertę rodė dviejų valandų priėmimas, kas yra tikrai reikšminga su tokio aukšto rango diplomatiniu pareigūnu“, – teigė vienas iš parlamentarų.
R. J. Jankūnas sakė, kad susitikimas leido įsitikinti Kinijos susidomėjimu šiuo klausimu. Nors parlamentarai, jo teigimu, neatstovavo nei Seimui, nei Vyriausybei, jie siekė padėti įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą užsienio politikos kryptį.
„Mes Briuselyje įsitikinome, kad Kinijai šitas klausimas yra svarbus. Mes neatstovavome nei Seimo, nei Vyriausybės, bet mes padėjome. Mes stengiamės padėti Vyriausybei įvykdyti vieną iš kritinių savo užsienio politikos punktų programoje“, – teigė R. J. Jankūnas.
Jis taip pat nurodė, kad susitikimo metu gauta informacija bus perduota šalies vadovams: „Mes perduosime visas reikiamas žinias aukščiausiems šalies pareigūnams. Žinau, kad padarėme tą žingsnį, kurio reikėjo tam, kad dialogas prasidėtų. Šitą buvo galima padaryti ir tokiu lygiu, kokiu mes ir padarėme. Tuo džiaugiamės ir tikimės, kad Vyriausybės programos eilutė virs darbais, o ne liks žodžiais“.
I. Vėgėlė teigė, kad šiuo atveju diplomatija turėtų vykti neviešinant visos informacijos. „Mes manome, kad diplomatiją galima atlikti šiuo atveju tyloje, tai yra paskleidžiant žinias tiems Lietuvos Respublikos atsakingiems už užsienio politiką asmenims, kurie ir turėtų veikti, priimti sprendimus ateityje“, – sakė jis.
Vizitą lydėjo politiniai ir teisiniai klausimai
Susitikimas sulaukė kritikos Lietuvoje. Kai kurie parlamentarų kolegos ragino įvertinti vizito konstitucingumą ir jo finansavimo aplinkybes. Į Briuselį politikai vyko savo lėšomis, nes Seimo valdyba nepritarė komandiruotės finansavimui. Be to, vienas iš politikų kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas įvertinti vizitą.
Kinijos ir Lietuvos santykių įtampa paaštrėjo po 2021 m. sprendimų dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo. Po jų buvo pritaikytos diplomatinės ir ekonominės sankcijos. Vyriausybės programoje numatytas siekis normalizuoti santykius reiškia, kad būsimi kontaktai ir galimi vizitai bus vertinami ne tik diplomatiniu, bet ir Lietuvos vidaus politikos požiūriu.
