Nemokami pietūs mokiniams pareikalautų daugiausia lėšų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Vyriausybės siūloma nemokamo maitinimo 5–10 klasių mokiniams priemonė būtų brangiausia viso Šeimos paramos paketo dalis. Jai etapais numatoma skirti 375,9 mln. eurų, o nauda pasiektų apie 160 tūkst. vaikų.
Pasak premjero, toks sprendimas pasirinktas siekiant šeimas remti ne tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, bet ir vėlesniu laikotarpiu – iki pilnametystės. Nemokami pietūs mokyklose būtų skiriami nevertinant šeimos pajamų.
„Aišku, kad mokinių maitinimas nuo 5 iki 10 klasės, (…) matėte jo finansinę išraišką, tai yra labai brangi priemonė. Bet, aišku, jinai egzistuoja ne vienoje valstybėje ir mes turbūt irgi to siekiame“, – sakė premjeras.
Galutinius sprendimus dar turės priimti Seimas
Sinkevičius pabrėžė, kad pristatytas šeimos paramos priemonių paketas nėra nekintamas. Jo atskiros dalys Seime gali būti koreguojamos, papildomos arba kai kurių iš jų gali būti atsisakyta.
„Nėra taip, kad tai, ką mes atnešame, yra tiktai taip ir ne kitaip. Gali keistis, ir čia politinių debatų ir politinių diskusijų objektas“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Premjeras tikisi, kad opozicija pritars didžiajai daliai siūlymų, tačiau neatmeta diskusijų dėl konkrečių priemonių. Tarp galimų klausimų – ir nemokamo mokinių maitinimo modelis. „Gal kvestionuos vieną iš priemonių, tą dėl maitinimo, tai aš į tai žiūriu kaip į dinamišką procesą“, – sakė Sinkevičius.
Politikų pozicijos šiuo klausimu skiriasi. Vieni siūlo paramą skirti tik mažas pajamas gaunančioms šeimoms, o kiti palaiko visuotinį principą, argumentuodami mažesniais administraciniais kaštais ir mažesne stigmatizacijos rizika.
Planuojamas laipsniškas įgyvendinimas
Pagal pateiktą planą nuo 2029 iki 2034 metų nemokamas maitinimas būtų palaipsniui užtikrinamas visiems 5–10 klasių mokiniams. Preliminari viso Šeimos paketo vertė dvejų metų laikotarpiui siekia apie 700 mln. eurų.
Į paketą taip pat įtrauktos kitos priemonės:
- didesnis finansavimas šeimoms, regionuose įsigyjančioms pirmąjį būstą;
- vaiko priežiūros išmokų lubų keitimas;
- vienkartinės išmokos į Lietuvą grįžtančioms šeimoms;
- universali parama vaikams pasiruošti mokslo metams.
Galutinis ekonominis priemonių poveikis priklausys nuo jų įgyvendinimo etapų, finansavimo šaltinių ir pasirinktų prioritetų. Dėl didelės programos kainos kyla klausimų dėl biudžeto tvarumo, tačiau numatoma ir socialinė nauda – geresnė vaikų mityba galėtų prisidėti prie jų sveikatos bei ugdymo rezultatų ir mažinti dėl maisto stokos atsirandančią nelygybę.
Praktiniai įgyvendinimo klausimai
Įgyvendinant visuotinį mokinių maitinimą reikėtų spręsti tiekimo, maisto kokybės kontrolės, mokyklų valgyklų infrastruktūros ir administravimo klausimus. Tam būtų svarbūs aiškūs priemonės etapavimo kriterijai, stebėsenos mechanizmai ir viešumo standartai.
Seime vykstančios diskusijos dar gali pakeisti tiek priemonių apimtį, tiek jų įgyvendinimo grafiką. Vis dėlto premjeras akcentuoja platesnį Vyriausybės tikslą – lydėti šeimas ne tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, bet ir jam augant bei mokantis.
„Susilaukus vaiko, netgi susilaukus ankstuko, kad šeima būtų palydėta su vaiku, vaiko auginimu, mokymosi metu iki faktiškai vos ne pilnametystės“, – teigė Sinkevičius. Jis pridūrė: „Tai yra kompleksinis šeimos paketas ir palydėjimas toliau nei tiktai pirmieji kūdikio metai, bet palydėjimas iki pilnametystės“.
