Į Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, kad Lietuva galėtų tapti Rusijos branduolinių ginklų taikiniu, jei šalyje būtų leidžiama juos dislokuoti, sureagavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis tokias kalbas pavadino Maskvos provokacija ir bandymu įbauginti Lietuvą.
Ministras ragina nepasiduoti bauginimui
R. Kauno teigimu, Lietuva jau yra Rusijos taikinyje, todėl naujausi grasinimai neturėtų tapti priežastimi panikai ar skubotiems sprendimams.
„Maskva turbūt pamiršo tiesiog paminėti, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje“, – sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė karinę padėtį aplink Lietuvą: „Ir (Maskva – ELTA) turbūt pamiršo paminėti, kad aplink Lietuvą Rusija jau yra dislokavusi savo branduolinius taktinius ginklus“.
Ministras Kremliaus žinutę vertina kaip įprastą gąsdinimą, kuris, jo vertinimu, nėra konstruktyvaus dialogo dalis.
Diskusijos dėl Konstitucijos nuostatos
Peskovo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Konstitucijos 137-ojo straipsnio. Jame numatyta, kad šalies teritorijoje negali būti dislokuojami masinio naikinimo ginklai ir užsienio valstybių kariniai daliniai.
Seimas planuoja apsispręsti dėl šios nuostatos išbraukimo. Tokie pasiūlymai sulaukia diskusijų tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje, nes konstitucinių draudimų pakeitimai gali būti vertinami ir kaip reikšmingas sprendimas regiono saugumo kontekste.
Saugumo sprendimai – Lietuvos institucijų rankose
Lietuva savo saugumo politiką grindžia naryste NATO ir Europos Sąjungoje bei sąjungininkų kolektyvine apsauga. Todėl kalbos apie branduolinius ginklus siejasi ne tik su nacionaliniais sprendimais, bet ir su kolektyvinės gynybos mechanizmais, diplomatija bei atgrasymo strategija.
Ministro pozicija nereaguoti į agresyvią retoriką atspindi siekį išlaikyti sprendimų savarankiškumą ir išvengti tolesnės eskalacijos. Kartu pabrėžiama būtinybė atsižvelgti į faktinį ginkluotės išdėstymą regione ir palaikyti ryšį su sąjungininkais.
R. Kaunas priminė, kad galutinius sprendimus dėl šalies saugumo priima Lietuvos institucijos: „Lietuva yra suvereni valstybė, Lietuva yra NATO aljanso, Europos Sąjungos narė, ir mes – lietuviai, Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Seimas – spręsime, kaip mums elgtis savo namuose“.
Šiais žodžiais ministras akcentavo Lietuvos teisę savarankiškai apsispręsti ir paragino nepasiduoti išoriniam spaudimui bei panikai viešojoje erdvėje.
