Vilniaus apygardos teisme penktadienį prokuroras Redas Savickas baigiamojoje kalboje pasiūlė aktyvistę Eriką Švenčionienę pripažinti kalta ir skirti jai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimai susiję su veikla, kuria, prokuratūros vertinimu, kitai valstybei buvo padedama veikti prieš Lietuvą.
Siūlomos bausmės trims kaltinamiesiems
Prokuroras taip pat prašo pripažinti kaltu Kazimierą Juraitį ir skirti jam pusantrų metų laisvės atėmimo. Trečiajam kaltinamajam Valerijui Ivanovui siūloma skirti 15 tūkst. eurų baudą.
Byloje nagrinėjami kaltinimai dėl veikimo bendrininkų grupėje, padedant Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvos interesus. Taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu arba šiurkščiu menkinimu.
Pasak prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 metais lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo šios šalies žiniasklaidos laidose ir renginiuose. Prokuratūros teigimu, jie viešai palaikė autoritarinių režimų politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą ir reiškė paramą 2022 metų Baltarusijos referendumui, kuriame, kaip teigiama kaltinimuose, buvo pritarta prezidentui taikomų kadencijų ribojimo panaikinimui.
„Duomenys yra pakankami, siekiant įrodyti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus“, – teismo posėdyje sakė R. Savickas. Šiais žodžiais prokuroras apibendrino valstybės kaltintojų poziciją dėl surinktų įrodymų.
Teisme minėti konkretūs epizodai
Tyrimo duomenimis, 2023 metų pradžioje E. Švenčionienė kartu su V. Ivanovu dalyvavo televizijos laidoje apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Joje V. Ivanovas teigė, kad tuomet patirtus sužeidimus galėjo lemti kitokios priežastys nei įprastai priimta versija.
Teisme taip pat aptartos kaltinamųjų kelionės ir dalyvavimas Baltarusijos bei Rusijos institucijų renginiuose. Kaltintojų vertinimu, šios aplinkybės rodo aktyvų ryšį su užsienio propagandos kanalais.
Asociacijos veikla ir jos likvidavimas
2023 metų vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Teismas nustatė, kad asociacijos veikla prieštaravo Lietuvos interesams: buvo skleidžiama melaginga informacija apie rinkimų rezultatus, neigiamai vertinta šalies europinė ir transatlantinė integracija.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į viešus asociacijos atstovų pasisakymus, kurie, teisėsaugos vertinimu, menkino valstybę. Vienas iš asociacijos steigėjų nurodytas asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai. Ši aplinkybė papildomai sustiprino teisinį ir visuomenės dėmesį nagrinėjamai bylai.
Bylos nagrinėjimas dar nesibaigė. Kitame posėdyje, numatytame spalio 12 dieną, planuojama išklausyti kaltinamųjų gynėjų baigiamąsias kalbas. Sprendimo laukiama sulaukiant visuomenės ir teisininkų dėmesio, nes byloje keliami nacionalinio saugumo ir žodžio laisvės balanso klausimai.
