Mažmeninės prekybos sektoriui ruošiantis kelių mokesčio didėjimui, papildomą spaudimą kainodarai sukuria ir institucijų išaiškinimai dėl dienpinigių vairuotojams. „Norfos mažmena“ vadovas Dainius Dundulis sako, kad dėl augančių logistikos išlaidų prekybos tinklas jau šį rudenį gali būti priverstas peržiūrėti prekių kainas.
Dienpinigiai prilyginami darbo užmokesčiui
VMI ir VDI pavasarį paskelbė, kad už Lietuvoje įformintas vienos dienos komandiruotes darbdaviai dienpinigių mokėti negali. Institucijos taip pat nurodė, kad dalis kilnojamojo pobūdžio darbų nelaikytini komandiruotėmis, todėl už juos mokami dienpinigiai negali būti neapmokestinami.
Tokiais atvejais įmonės gali didinti darbuotojų atlyginimą arba skirti kitas išmokas, tačiau jos būtų laikomos darbo užmokesčiu ir apmokestinamos visais privalomais mokesčiais.
„Šiemet pabrangę degalai šiek tiek padidino logistikos sąnaudas, tačiau didesnės įtakos prekių kainoms tai neturėjo. Bet tikėtina, kad draudimas po Lietuvą prekes išvežiojantiems vairuotojams mokėti dienpinigius privers persvarstyti kainodarą. Be to, nuo kitų metų sausio bendrą kainų augimą skatins ir padidėjęs kelių mokestis“, – teigė 159 parduotuves Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius D. Dundulis.
„Rivonos“ išlaidos per mėnesį išaugo 88 tūkst. eurų
Dienpinigius priskyrus darbo užmokesčiui, nuo jų turi būti mokamos „Sodros“, gyventojų pajamų ir kitos privalomos įmokos. Dėl to didėja darbo jėgos kaina, o kartu – ir transporto paslaugų savikaina.
„Tuomet, kai dienpinigiai, kaip reikalauja valstybės institucijos, pakeičiami darbo užmokesčiu, smarkiai padidėja logistikos sąnaudos. Juk, kaip ir nurodė VDI bei VMI, darbo užmokestis yra apmokestinamas visais privalomais mokesčiais. Šiuo institucijų nurodymu mes pradėjome vadovautis nuo gegužės, kai tik jis buvo paskelbtas.
Ir nuo to laiko logistikos sąnaudos „Rivonoje“ kas mėnesį padidėja maždaug po 88 tūkst. eurų. Per metus tai sudarys daugiau nei 1 mln. eurų papildomų lėšų“, – skaičiavo D. Dundulis.
Pasak jo, įmonėms šias išlaidas perkelti į kainas sudėtinga dėl itin didelės konkurencijos. „Konkurencija tarp Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų yra ypač aštri – dalies produktų kainos konkuruoja vos kelių centų ribose. Taigi tos tinklus valdančios bendrovės, kurios sumoka visus nurodytus mokesčius, atsiduria daug blogesnėje konkurencinėje pozicijoje palyginti su tomis, kurios įvairiais būdais, balansuodamos ties „galima ir negalima“ riba, „optimizuoja“ mokesčius“, – kalbėjo D. Dundulis.
Didžiausias poveikis gali tekti pirkėjams
Jeigu verslas neturi galimybių padidėjusių logistikos sąnaudų kompensuoti kitais būdais, jos galiausiai gali atsispindėti parduotuvių lentynose. D. Dundulis priminė, kad degalų kainų poveikis prekėms buvo mažesnis, nei anksčiau prognozuota.
„Tuomet, kai daugybė ekspertų prognozavo, kad konflikto Viduriniuose Rytuose auginamos degalų kainos pašokdins ir prekių kainas parduotuvėse, visus raminau, kad tos situacijos poveikis prekių kainoms bus menkas. Taip ir nutiko“, – sakė jis.
Vis dėlto dienpinigių apmokestinimo ir nuo kitų metų sausio didėsiančio kelių mokesčio derinys, pasak verslo atstovų, gali sukelti didesnį spaudimą kainoms.
Verslas taip pat ragina užtikrinti aiškias ir vienodai taikomas taisykles visiems rinkos dalyviams. Jei jų laikytųsi visos įmonės, konkurencinė aplinka būtų sąžiningesnė, tačiau kartu tai galėtų reikšti prekių brangimą. Politikų prašoma iš anksto informuoti gyventojus apie sprendimų pasekmes ir svarstyti kompensacines ar tranzito sprendimo galimybes labiausiai pažeidžiamoms grupėms.
Prekybos sektoriui svarbu ne tik pats naujos tvarkos įgyvendinimas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei institucijos susitars dėl perėjimo sąlygų. Jos turėtų padėti suderinti teisinių reikalavimų laikymąsi ir vienodas konkurencines sąlygas.