Penktadienį prie Kauno mečetės susibūrė maždaug šimtas motociklininkų. Jie garsiai gazavo varikliais ir leido muziką, o prasidėjus musulmonų pamaldoms prie maldos namų buvo atnešta kiaulės galva. Šis įvykis sulaukė visuomenės dėmesio ir paskatino diskusijas apie pagarbą religijai, viešąją tvarką bei galimas provokacijas prieš mažumų bendruomenes.
Dainius Žalimas: tai neturi nieko bendra su patriotizmu
Į situaciją sureagavęs europarlamentaras Dainius Žalimas teigė, kad teisė kritikuoti migraciją, religijas ar nesėkmingą imigrantų integraciją yra demokratinės diskusijos dalis. Tačiau, jo vertinimu, tyčinis trukdymas žmonėms melstis peržengia priimtino elgesio ribas.
„Galima turėti pačią griežčiausią nuomonę apie migraciją, galima diskutuoti apie problemas, kurias gali sukelti nesėkminga imigrantų integracija, galima kritikuoti visas religijas ir protestuoti. Visa tai yra visiškai normali demokratinės politikos dalis.
Bet susirinkti prie maldos namų tuo metu, kai žmonės meldžiasi, specialiai triukšmauti, trukdyti, bauginti ir atsinešti kiaulės galvą (žinant, ką ji reiškia šios religijos kontekste) yra tiesiog chamizmas, kuris neturi nieko bendra su patriotizmu“, – soc. tinkle „Facebook“ rašė D. Žalimas.
Europarlamentaras taip pat svarstė, kad panašiomis akcijomis gali būti suinteresuotos užsienio žvalgybos, ir pabrėžė politinės retorikos įtaką visuomenės normoms.
„O kaip rodo Prancūzijos policijos tyrimas, už panašių akcijų gali kyšoti užsienio žvalgybos, pirmiausia Rusijos, ausys. Iš tikrųjų tokio pobūdžio įtampos naudingos tai šaliai, kurios tikslas supjudyti įvairias mūsų visuomenės grupes kurstant ir rasinę, tautinę bei religinę neapykantą. Racionaliai tokias akcijas paaiškinti labai sunku, nes teisinėje valstybėje viešosios tvarkos ar maldos namų nuosavybės klausimai taip nesprendžiami.
Tai tikrai nėra diskusija apie multikultūralizmą ar islamą. Elementarios žmogiško padorumo taisyklės sako, kad neinama prie svetimų maldos namų tyčia trukdyti žmonėms melstis.
Lygiai tą patį sakytume, jei kas nors taip elgtųsi prie bažnyčios, sinagogos ar cerkvės.
O politikams čia taip pat verta prisiminti, kad žodžiai turi pasekmes. Kai nuolat kurstomos baimės ir ištisos žmonių grupės vaizduojamos kaip grėsmė, keičiasi ribos to, kas viešojoje erdvėje pradedama laikyti leistina. Politikų atsakomybė yra ne tik už tai, ką jie patys daro, bet ir už ribas, kurias savo žodžiais padeda nustatyti viešojoje erdvėje. Ir, aišku, už Lietuvos priešams naudingos tarpusavio neapykantos kurstymą.
Dar įdomu, kaip į tai reaguos Lietuvos policija ir teisėsauga apskritai. Ar bus dvigubas standartas? Priminsiu, kad režisieriaus Emilio Vėlyvio 2018 m. akcija Turgelių bažnyčioje susilaukė net apkaltinamųjų nuosprendžių. Tai nereiškia, kad man tokia baigtis atrodė pagrįsta. Tačiau dabar tikrai įdomu, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 171 str., nes čia nėra joks humoristinis _standupas_, o tyčinis islamą išpažįstančių tikinčiųjų žeminimas trukdant jų apeigoms“, – rašė D. Žalimas.
Policija telkė pajėgas, maldininkai liko sukrėsti
Įvertinus galimas grėsmes ir rizikas, policija sutelkė daugiau pareigūnų. Pirminiais duomenimis, renginys baigėsi be smurto, tačiau vietos gyventojai ir mečetėje buvę maldininkai liko sukrėsti.
„Situacija yra šokiruojanti, nes žmonės čia renkasi melstis, pasimeldžia ir išeina. Esu šokiruota, nes tai apsunkina situaciją aplink esančioms ugdymo įstaigoms ir vietos gyventojams“, – sakė netoliese gyvenanti musulmonų bendruomenės narė.
Vietoje kalbinti motociklininkai tikino neturėję konkrečios žinutės. Vienas jų sakė: „Važiavau pro šalį, žiūriu – daug bendraminčių. Stabtelsiu, galvoju“. Kitas pasakojo: „Gyvenimas toks baikerių visame pasaulyje. Ryte atsikėliau, galvoju, kur dar nebuvau Kaune apsilankęs. Čia nebuvau, pasirodo. Todėl ir atvažiavau.“
Mečetė – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas
Kauno mečetė yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įvykis iškėlė klausimus dėl elgesio prie religinių pastatų, teisėsaugos vertinimo ir politikų atsakomybės už viešojoje erdvėje formuojamą retoriką. Taip pat keliamas prevencinių priemonių poreikis, kad ateityje nebūtų kurstomas įsiūtis ir žeminamos mažumų bendruomenės.
