Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ kalbėjo apie NATO pasirengimą ginti rytinį Aljanso flangą, Europos vaidmenį ir būtinybę išlaikyti politinę vienybę. Jo teigimu, NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija, tačiau veiksmingam atgrasymui būtina pakankama politinė valia.
Vokietijos brigada sustiprins Lietuvos gynybą
Ministras pabrėžė, kad Lietuvoje jau yra dislokuotos NATO pajėgos, o regiono gynybai krizės atveju parengti aiškūs planai. Bundesveras iki 2027 m. pabaigos ketina dislokuoti visą vokiečių brigadą. Tai turėtų sustiprinti NATO kovinį pajėgumą ir operacines galimybes Rytų flange.
Budrys išreiškė pasitikėjimą, kad Vokietija vykdys savo įsipareigojimus ir prisidės prie Lietuvos saugumo užtikrinimo.
Transatlantinės garantijos ir Europos atsakomybė
Kalbėdamas apie kolektyvinę gynybą, užsienio reikalų ministras akcentavo JAV suteikiamų pajėgumų svarbą. „Daugelis mūsų planų remiasi prielaida, kad Amerika suteiks mums svarbiausius karinius pajėgumus, pavyzdžiui, palydovinę žvalgybą“, – sakė jis.
Kartu Budrys ragina Europą iš naujo įvertinti ilgalaikę gynybos strategiją. Siekiant didesnio savarankiškumo, anot jo, reikėtų diskutuoti ne tik apie konvencinių pajėgumų stiprinimą, bet ir apie branduolinį atgrasymą. Kol galioja JAV branduolinė garantija, Europos valstybės gali daugiau dėmesio skirti konvencinei fronto linijai.
Kaliningrado bazės – tarp NATO vertinamų grėsmių
Kalbėdamas apie Kaliningradą, Budrys teigė, kad NATO privalo rodyti ryžtą ir būti pasirengusi neutralizuoti iš anklavo kylančias grėsmes. Jo žodžiais, Aljansas turi priemonių „kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes“.
Ministras pabrėžė, kad vien karinio pajėgumo nepakanka. Atgrasymui taip pat būtina politinė vienybė: „Esminė sėkmingo atgrasymo sąlyga yra Europos vienybė. Tačiau politinė poliarizacija stiprėja“.
Baimę keičia pasirengimas
Interviu Budrys taip pat aptarė Lietuvos visuomenės reakciją į saugumo grėsmes.
Jo teigimu, 2021 m. pabaigoje kilusi baimė palaipsniui virto konkrečiais šeimų ir bendruomenių pasirengimo planais.
„Plito baimė. Šiandien žinome, kaip turime reaguoti. Todėl mums nebereikia bijoti. Jei turi planą savo šeimai ir bendruomenei, tai suteikia tam tikrą ramybę ir discipliną“, – sakė ministras.
Jis taip pat nurodė, kad Lietuva gynybai skiria daugiau kaip 5 proc. BVP ir tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms. Budrys ragino atsisakyti energetinių ir finansinių priklausomybių nuo Rusijos.
Raginimas Europos Sąjungai veikti aktyviau
Ministro vertinimu, konfliktas su Maskva yra platesnė grėsmė, galinti stipriai paveikti visos Europos saugumą, ekonomiką ir socialinę tvarką. Todėl Europos Sąjunga, pasak jo, turi aktyviau įsitraukti į geopolitinius procesus.
„Europos Sąjunga pagaliau turi pasirodyti kaip geopolitinis veikėjas“, – teigė Budrys. Jo nuomone, politinis ryžtas ir praktiniai veiksmai reikalingi tam, kad neveiklumo kaina Europai netaptų pernelyg didelė.
Ministro žinutė – Europos saugumui būtini kolektyvinė valia, didesnės investicijos į gynybą ir politinė vienybė.
