2026 m. sausį Lietuvos gyventojai maistui, gėrimams ir tabako gaminiams išleido daugiau nei 612 mln. eurų. Ši suma rodo, kad šeima, auginanti vieną ar du vaikus, vien maistui ir kasdienėms prekėms per mėnesį gali skirti 600–800 eurų. Per metus tai sudaro daugiau nei 7 000 eurų.
Didelę šio biudžeto dalį sudaro ne vien dideli apsipirkimai. Į bendrą sumą nepastebimai susideda nedidelės, dažnai neplanuotos išlaidos, todėl mėnesio pabaigoje paaiškėja, kad maistui išleista gerokai daugiau, nei buvo numatyta.
Didžiausios išlaidų kategorijos ir nepastebimi pirkiniai
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įprastame maisto krepšelyje reikšmingą vietą užima mėsa, pieno produktai, sūris, kiaušiniai, duona ir grūdų gaminiai. Vis dėlto galutinę sumą dažnai padidina ir smulkūs impulsyvūs pirkiniai.
Saldainiai, sausainiai, užkandžiai prie kasos, kavinėje įsigyta kava ar vanduo buteliuose per mėnesį gali sudaryti 30–50 eurų. Kiekvienas toks pirkinys atrodo nedidelis, tačiau jų pasikartojimas pastebimai padidina šeimos išlaidas.
Biudžetą taip pat mažina išmetamas maistas. Europos Komisijos duomenimis, vidutinis europietis per metus išmeta apie 131 kg maisto, o Lietuvoje padėtis panaši. Ne laiku suvartoti jogurtai, vaisiai, daržovės ir duona šeimai, maistui per mėnesį skiriančiai 600 eurų, per kelis mėnesius gali virsti 60–90 eurų nuostoliu.
Kylančios kainos didina spaudimą šeimos biudžetui
Maisto išlaidas veikia ir bendras kainų augimas. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. metinė infliacija Lietuvoje sudarė 3,5 proc. Šeima, kas mėnesį maistui išleidžianti 600 eurų, per metus už tuos pačius produktus gali sumokėti maždaug 250 eurų daugiau.
Per pastarąjį dešimtmetį labiausiai brango sviestas, aliejus, kiaušiniai, pieno produktai ir mėsa. Tai prekės, kurios sudaro reikšmingą kasdienio šeimos raciono dalį, todėl jų kainų pokyčiai tiesiogiai atsispindi mėnesio išlaidose.
Penkių minučių planas gali padėti sutaupyti
Norint sumažinti išlaidas, nebūtina imtis drastiškų pokyčių. Kartą per savaitę verta skirti penkias minutes prekybos tinklų akcijoms peržiūrėti ir sudaryti pirkinių sąrašą pagal savaitės valgiaraštį. Toks pasiruošimas padeda išvengti impulsyvių pasirinkimų ir įsigyti tik tai, ko iš tiesų reikia.
Kainų skirtumas tarp parduotuvių gali siekti apie 20 proc. Šeimai, kurios mėnesio maisto biudžetas yra 600 eurų, tai reiškia iki 120 eurų sutaupymą per mėnesį arba beveik 1 500 eurų per metus.
Valgiaraščio planavimas ir tinkamo produktų kiekio pasirinkimas padeda sumažinti ir maisto švaistymą. Taip sutaupoma dviem būdais: pasirenkami pigesni pasiūlymai, o nupirkti produktai nesugenda ir neatsiduria šiukšliadėžėje. Realistiškas tikslas šeimai – kas mėnesį sutaupyti 100–150 eurų nepakenkiant maisto kokybei.
Biudžetą keičia kasdieniai pasirinkimai
Dažniausiai pinigai nedingsta dėl vienos didelės klaidos. Juos išsklaido daugybė mažų įpročių: penki eurai kavinėje, papildomas produktas prie kasos ar neplanuotas užkandis.
Prieš apsipirkimą peržiūrėjus akcijas, susidarius konkretų sąrašą ir pasirinkus parduotuvę, kurioje tą savaitę reikiamos prekės kainuoja pigiau, mėnesio išlaidas galima sumažinti. Penkios minutės pasiruošimo per savaitę po kelių mėnesių gali tapti aiškiai matomu pokyčiu šeimos biudžete.
Daugiau nei 612 mln. eurų per mėnesį išleidžiama šalies gyventojų maistui, gėrimams ir tabako prekėms. Kiek šios sumos tenka jūsų šeimai ir kokia jos dalis buvo suplanuota iš anksto?