Senatvės pensiją gaunantys žmonės, kurie anksčiau kaupė II pensijų pakopoje, gali sulaukti papildomų mėnesinių išmokų. Baigus kaupimą, sukauptos investicijos parduodamos, o gautos lėšos pervedamos „Sodrai“, kuri anuitetų gavėjams moka periodines išmokas.
Kiek žmonių gauna pensijų anuitetus?
Pensijų anuitetas – tai nuolat mokama mėnesinė išmoka iš Pensijų anuitetų fondo (PAF). Rugpjūčio pabaigoje tokį anuitetą buvo įsigiję 5021 gyventojas.
Vidutinė standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės išmoka sudarė 100,3 euro, o standartinio paveldimo anuiteto – 91,09 euro. Didžiausia tuo metu mokėta mėnesio išmoka siekė 390,42 euro, mažiausia – 9,51 euro.
Populiariausias buvo paveldimas standartinis pensijų anuitetas – jį pasirinko 68 proc. visų anuitetų gavėjų.
Kaip kaupiamos ir investuojamos fondo lėšos?
Pasibaigus kaupimui, į Pensijų anuitetų fondą pervedama dalis sukauptų lėšų, iš jų prieš tai atskaičius 2,5 proc. administravimo mokestį. Rugpjūčio pabaigoje PAF turto vertė siekė 97,7 mln. eurų.
Šis turtas buvo paskirstytas į tris portfelius:
- Likvidumo portfelyje laikyta daugiau kaip 1,4 mln. eurų. Šios lėšos skirtos trumpalaikėms išmokoms.
- Garantiniame portfelyje buvo 25,8 mln. eurų. Jie investuojami į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius ilgesniam laikotarpiui.
- Augimo portfelyje sukaupta daugiau kaip 61 mln. eurų. Šios lėšos iki 20 metų investuojamos į akcijas ir investicinius fondus.
Kai parduodant portfelių turtą uždirbama pelno, jis paskirstomas anuitetų gavėjams. Rugpjūtį Augimo portfelyje realizuotas pelnas sudarė 1,87 mln. eurų, o už įsigytus anuitetus į PAF buvo pervesta 0,65 mln. eurų.
Rugpjūtį labiausiai augo technologijų ir vertės akcijos
Rugpjūčio mėnesį geriausius rezultatus parodė didžiausių JAV technologijų bendrovių akcijos (QDVE), kurių kaina padidėjo 4,83 proc. Amerikos vertės akcijos (QDVI) pabrango 4,33 proc., o pasaulio energetikos akcijos (XDW0) – 3,56 proc.
Vienintelė nuostolinga pozicija buvo Europos vertės akcijos (CEMS) – jų kaina sumažėjo 0,23 proc. Investicijų rezultatams įtakos turėjo pasaulio centrinių bankų sprendimai ir valiutų rinkų svyravimai.
„Sodros“ atstovai aiškino, kad centriniai bankai daugiausia rūpinasi infliacija ir darbo rinkos stabilumu, tačiau tam svarbios ir valiutų rinkos.
Silpnėjant eurui bei stiprėjant doleriui, Amerikoje pagamintos prekės europiečiams brangsta, o tai gali didinti infliaciją. Tuo metu stiprėjantis euras amerikiečiams brangina Europoje pagamintas prekes, todėl gali mažėti pardavimai ir daugėti atleidimų.
Siekiant išlaikyti valiutų stabilumą, centriniai bankai gali pirkti arba parduoti valiutas. Pasak specialistų, jei institucija turi stiprų autoritetą, kartais pakanka pareikšti, kad netenkina valiutos kaina, ir investuotojai patys ima keisti rinkos kryptį. Kaip vieną iš pavyzdžių jie nurodė Šveicarijos banką.
Jenos padėtis ir poveikis investicijoms
Specialistų teigimu, vienas ryškiausių rugpjūčio įvykių, paveikusių investicijų rezultatus, buvo susijęs su Japonijos ekonomika ir būtinybe stiprinti jeną.
Japonijai buvo skirtas 80 mlrd. JAV dolerių paketas. „Sodros“ atstovai pabrėžė, kad tai buvo susiję ne tik su pagalba Japonijai, bet ir su JAV interesais. Nors Jungtinės Valstijos turi didžiausią pasaulyje biudžetą, dalis jo finansuojama skolinantis, o penktadalis biudžeto skiriama skoloms padengti. Didžiausia Amerikos skolos dalis priklauso Japonijai, kurios ekonomikai, dėl aukštų naftos kainų ir gyventojų senėjimo, sekasi vis sunkiau. Tuo metu jena buvo silpniausia per pastaruosius 40 metų.
Silpna jena didina infliaciją, be to, Japonijai brangiau kainuoja įsigyti dolerių atsiskaitymams už naftą. Japonijos bankas jeną galėtų stiprinti dviem būdais: aktyviai ją supirkinėti rinkoje arba didinti palūkanų normas, kad valiuta taptų patrauklesnė užsienio investuotojams.
Jeigu jena būtų perkama už dolerius, šiems doleriams gauti galėtų būti parduodami turimi JAV skolos vertybiniai popieriai. Tai, specialistų vertinimu, sukurtų įtampą rinkoje, investuotojai už naujas Amerikos skolas reikalautų didesnių palūkanų, o JAV skolintis taptų brangiau.
Kita galima priemonė – palūkanų normų didinimas – taip pat turėtų pasekmių. Dalis investuotojų pigiai skolinosi jenomis ir šias lėšas investavo į JAV akcijų rinką. Pabrangus skolinimuisi, jie galėtų pradėti pardavinėti už jenas įsigytas JAV akcijas, o tai darytų spaudimą visai akcijų rinkai.
„Sodros“ specialistai teigė, kad pirmasis scenarijus pakenktų Amerikos skolai, o antrasis – akcijų rinkai. Todėl, jų vertinimu, JAV skyrė Japonijai 80 mlrd. dolerių siekdamos, kad šalies centrinis bankas nesiimtų tokių veiksmų. Tokio masto intervencijų, pasak jų, nebuvo daugiau kaip 15 metų, o tai esą buvo pirmas atvejis istorijoje, kai kitos valstybės valiuta gelbėta svetimais pinigais – Amerikai jenas supirkinėjant už eurus.
Ką anuitetas reiškia pensijos gavėjui?
Papildoma pensijų anuiteto išmoka gali padidinti dalies pensininkų mėnesio pajamas, nors jos dydis ne visada būna didelis. II pensijų pakopoje kaupę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar pasirinktas anuiteto tipas – paveldimas arba be paveldėjimo galimybės – atitinka jų lūkesčius.
Kilus klausimų dėl konkrečios situacijos, galima kreiptis į „Sodrą“ arba finansų konsultantus ir įvertinti galimus sprendimus bei alternatyvas.
