Hanner valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, dažnėjantį rusų kalbos vartojimą Vilniuje. Kalbėdamas apie atvykusiųjų integraciją, jis teigė, kad teisė pasilikti turėtų būti siejama su lietuvių kalbos mokėjimu.
„Jei norite pasilikti, privalote kalbėti lietuviškai. Jei per sunku mokytis kalbos, reikėtų ieškoti kitos šalies“, – sakė A. Avulis.
Švietimas ir demografiniai pokyčiai
Verslininko teigimu, vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklauso šalies ateitis, yra švietimas. Jis mano, kad silpna švietimo sistema gali lemti ir silpnesnę ateities kartą, todėl prie pokyčių turėtų prisidėti kiekvienas.
A. Avulis taip pat išskyrė nepasitenkinimą vertinimais bei balų skyrimo praktika. Jo nuomone, tokie procesai švietimo sistemos nestiprina. Šiuos klausimus jis sieja ir su platesniais demografiniais pokyčiais: gimstamumo mažėjimu bei urbanizacija. Vilniuje dėl jos gyventojų daugėja, o regionuose jų skaičius mažėja.
Kalbos reikalavimai atvykstantiems
A. Avulio vertinimu, kalbos politika turėtų būti viena pagrindinių imigracijos ir integracijos sąlygų. Jis siūlo nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias atvykusieji per metus turėtų išmokti lietuvių kalbą. To nepadarius, teisė pasilikti, jo nuomone, neturėtų būti garantuojama.
Tokį požiūrį jis grindžia tuo, kad be kalbinio ir kultūrinio įsitraukimo gali formuotis uždaros bendruomenės. Anot A. Avulio, tai silpnina socialinį sugyvenimą. Jis taip pat mano, kad reikėtų rinktis imigrantus iš kultūriškai artimesnių valstybių, nes jie, jo vertinimu, dažniau priimtų vietos normas ir vertybes.
Darbo paskatos ir socialinės išmokos
Kalbėdamas apie šalies politiką, A. Avulis palietė ir darbo rinkos bei socialinių išmokų temą. Jis kritikavo ilgesnį bedarbių išmokų mokėjimo laikotarpį ir teigė, kad bedarbių išlaikymas valstybei kainuoja apie 500 mln. eurų per metus.
Jo nuomone, tokia tvarka mažina paskatas dirbti ir neatitinka ekonomikos dėsnių.
A. Avulis atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu metu trūksta lėšų policininkų ir gaisrininkų atlyginimams.
Jis taip pat pabrėžė, kad kitose šalyse požiūris į darbą ir socialines garantijas skiriasi, o tai daro įtaką konkurencingumui. A. Avulis ragina formuoti atsakingą politiką, kuri skatintų dirbti, o ne ilgalaikį pasyvumą ir priklausomybę nuo išmokų.
Diskusija dėl imigracijos politikos
A. Avulio pozicijoje kalba, kultūra ir darbo etika įvardijamos kaip pagrindiniai prioritetai formuojant imigracijos politiką. Jo siūlomas vienų metų terminas lietuvių kalbai išmokti ir griežtesnės atvykimo sąlygos skatina diskusiją, kaip suderinti darbo jėgos poreikį su nacionalinių vertybių išsaugojimu.
Kartu tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl jų praktinio įgyvendinimo, žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, todėl kalbos, integracijos ir imigracijos tema išlieka svarbi viešajame diskurse.
