Pomidorų derliui įtakos turi ne tik pasirinkta veislė ar laistymas. Svarbu ir tai, kaip paruošiama sodinimo duobutė bei kokių medžiagų į ją įberiama. Tinkamai parinktos priemaišos gali padėti daigui greičiau įsišaknyti, suformuoti stipresnę šaknų sistemą ir lengviau atlaikyti ligas bei stresą.
Organinės medžiagos – pagrindas daigui
Į kiekvieną duobutę galima įdėti saują, maždaug 150–250 g, gerai perpuvusio mėšlo arba komposto. Šios organinės medžiagos gerina dirvos struktūrą, palaipsniui aprūpina augalą maisto medžiagomis ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Mėšlą ar kompostą būtina gerai sumaišyti su iškastu gruntu.
Pelenai suteikia dirvai kalio, kalcio ir įvairių mikroelementų. Į vieną duobutę pakanka maždaug vieno valgomojo šaukšto. Pelenus taip pat reikia išmaišyti su žeme, nes per didelis jų kiekis gali ilgainiui padidinti dirvos šarmingumą. Jei naudojate pelenus, verta stebėti dirvos pH.
Natūralūs priedai ir jų kiekiai
- Sumalti kiaušinių lukštai: apie 2 arbatinius šaukštelius į duobutę. Jie yra papildomas kalcio šaltinis ir gali padėti išvengti trūkinėjimų bei kai kurių su trąšomis susijusių problemų.
- Svogūnų lukštai: sauja šio priedo tradiciškai naudojama kaip natūrali atbaidanti priemonė nuo kai kurių kenkėjų.
- Smulkintos dilgėlės: maždaug vienas valgomasis šaukštas gali papildyti dirvą azotu ir mikroelementais.
- Smulkinta sausa žuvis arba kaulų miltai: apie vieną valgomąjį šaukštą galima naudoti kaip fosforo ir kalcio šaltinį. Šiuos priedus reikėtų įterpti giliau, kad nekiltų nemalonus kvapas.
Galimi mišinių variantai
Sodinant pomidorus galima rinktis vieną iš kelių paprastų derinių. Pavyzdžiui, į duobutę dedama 200 g mėšlo arba komposto, vienas valgomasis šaukštas superfosfato ir 2 arbatiniai šaukšteliai kiaušinių lukštų.
Kitas variantas – 200 g mėšlo, vienas valgomasis šaukštas pelenų, sauja svogūnų lukštų ir vienas valgomasis šaukštas susmulkintos žuvies.
Taip pat galima naudoti 200 g komposto, vieną valgomąjį šaukštą nitrofoskos, vieną valgomąjį šaukštą pelenų ir vieną valgomąjį šaukštą kaulų miltų.
Nepriklausomai nuo pasirinkto mišinio, visi komponentai turi būti kruopščiai sumaišyti su žeme. Taip šaknys nesusidurs tiesiogiai su per daug koncentruotomis medžiagomis.
Mineralinės trąšos: kada būtinas atsargumas
Fosforas svarbus šaknų vystymuisi, todėl sodinant dažnai pasirenkamas superfosfatas arba kompleksinės trąšos, kuriose fosforo yra daugiau. Nitrofoskos ar specializuotų daržovėms skirtų trąšų į duobutę paprastai dedama apie vieną valgomąjį šaukštą, prieš tai jas sumaišant su dirva.
Grynų azoto trąšų į duobutę dėti negalima. Taip pat nereikėtų vienoje duobutėje maišyti superfosfato su pelenais. Koncentruotos granulių dalys neturi liestis su pomidorų šaknimis.
Prieš sodinimą lysvę profilaktiškai galima palaistyti Fitosporin tirpalu. Tai daroma likus savaitei iki sodinimo; priemonė padeda papildyti dirvą naudingomis bakterijomis ir mažina ligų riziką.
Į ką atkreipti dėmesį pasodinus
Po sodinimo pomidorams reikėtų palaikyti tolygią drėgmę, tačiau vengti dirvos užmirkimo. Organines medžiagas ir mineralinius priedus būtina įterpti taip, kad nuo pagrindinių šaknų juos skirtų bent keli centimetrai, ypač naudojant stipresnes trąšas.
Taip pat verta stebėti dirvos pH. Jei kyla abejonių dėl jos būklės, paprastas tyrimas padės nuspręsti, ar reikalingi pelenai arba papildomas kalcis. Tinkamai paruošta duobutė ir saikingai parinkti priedai sudaro geresnes sąlygas pomidorams prigyti bei užauginti gausų ir kokybišką derlių.