Vešliai žydintys braškių krūmai dar negarantuoja gausaus derliaus. Kartais žiedai nužydi, tačiau uogos neužsimezga arba būna labai smulkios. Tam įtakos gali turėti nepalankūs orai, tręšimas, sodinimo klaidos, kenkėjai ar ligos. Pateikiame aštuonias dažniausias priežastis ir būdus, kaip padėti braškėms pasiruošti kitam sezonui.
1. Žiedai nebuvo tinkamai apdulkinti
Vėsus ir lietingas oras apsunkina bičių bei kitų apdulkintojų darbą. Be to, sudrėkusios žiedadulkės tampa lipnios, todėl kryžmadulkis neįvyksta. Į lysves šalia braškių galima sodinti apdulkintojus viliojančius augalus, pavyzdžiui, medetkas, šalavijus ar mėtas.
Žydėjimo metu žiedus taip pat galima apipurkšti saldžiu vandeniu: 1 valgomąjį šaukštą cukraus ištirpinkite litre vandens arba 2 valgomuosius šaukštus medaus – 5 litruose vandens. Jei auginamos savidulkės veislės, naudinga sodinti kelias skirtingas veisles, kad būtų sudarytos sąlygos kryžmadulkiui.
2. Braškėms teko per daug azoto
Azoto perteklius skatina lapų augimą, tačiau gali slopinti vaisių užsimezgimą. Tokie krūmai atrodo tankūs ir sodriai žali, bet uogų būna mažai, o jos gali būti smulkios bei beskonės.
Jei žydėjimo metu buvo naudotos šviežios azoto trąšos, jas reikėtų nutraukti ir rinktis fosforo bei kalio trąšas. Ekologiškesnė alternatyva – granuliuoti pelenai ir skystas kalio lignohumatas. Žydėjimo metu vaisių formavimąsi gali pagerinti ir tręšimas per lapus boro tirpalu, paruoštu iš 2 g boro ir 10 l vandens.
3. Lysvėje auga piktžolinės braškės
Piktžolinės veislės išvaizda gali būti panaši į kultūrinių braškių, tačiau vertingo derliaus jos neduoda ir dažnai plinta ūsais. Įtarti tokius augalus galima tada, kai žieduose nėra kuokelių su dulkinėmis arba užaugusios uogos būna labai prastos.
Tokius krūmus geriausia išrauti ir sunaikinti. Perkant sodinamąją medžiagą verta rinktis patikimus medelynus, o braškių lysves reguliariai atnaujinti.
4. Netinkamai pasodinta šerdis
Braškių augimo viršūnėlė, vadinama šerdimi, turėtų būti viename lygyje su dirvos paviršiumi. Kai ji pasodinama per giliai, gali pradėti pūti. Per aukštai iškilusi šerdis apsinuogina ir gali išdžiūti.
Perkeliant krūmus, juos reikia atsargiai pakelti arba papildomai užberti derlingos, humuso turinčios žemės. Svarbu, kad šerdis būtų lygiagreti dirvos paviršiui.
5. Dirvožemio rūgštingumas neatitinka poreikių
Braškėms tinkamiausias dirvožemio pH yra 5,5–6,5. Per rūgščioje žemėje augalams sunkiau pasisavinti fosforą ir kalį, todėl gali nukentėti ir uogų formavimasis.
Dirvožemio rūgštingumą galima patikrinti specialiu testu. Jei pH per žemas, rudenį žemę galima kalkinti dolomito milteliais arba įterpti pelenų – 200–500 g/m2, atsižvelgiant į naudojamą medžiagą.
6. Žiedus pažeidė pavasarinės šalnos
Šalnos gali pažeisti piesteles. Iš išorės žiedlapiai tuomet atrodo sveiki, tačiau pats žiedas būna apmiręs ir uoga iš jo nebesusiformuoja.
Naktimis augalus galima pridengti agrotekstile. Jau pažeistus žiedus reikėtų pašalinti, o augalams atsigauti gali padėti kalio trąšos ir aminorūgštys.
7. Žiedus pažeidžia žiedgraužiai
Braškių pumpurus gali sunaikinti žiedgraužio lervos. Todėl prevencijos reikėtų imtis dar prieš žydėjimą: apžiūrėti pumpurus ir, jei būtina, ankstyvoje fazėje naudoti leidžiamus insekticidus.
Žydėjimo metu gali būti pasirenkamos liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, česnako arba garstyčių užpilai.
8. Netinkamas laistymas ir ligos
Uogų formavimuisi kenkia ir drėgmės trūkumas, ir perlaistymas. Per didelė drėgmė taip pat gali skatinti šaknų puvimą. Dirvą verta mulčiuoti, kad jos drėgmė išliktų stabilesnė, ir pasirūpinti geru drenažu.
Siekiant sumažinti ligų kaupimosi riziką, braškių auginimo vietą rekomenduojama keisti kas 3–4 metus.
Norint išsaugoti kitų metų derlių, pirmiausia svarbu nustatyti, kas trukdo uogoms užsimegzti. Laiku parinkta priežiūra ir prevencija paprastai yra veiksmingesnės už skubų problemų sprendimą jau pasirodžius pažeidimams. Net jei šį sezoną derlius bus mažesnis, tinkamai pakoregavus sąlygas kitąmet rezultatas gali būti geresnis.