Pasirodžius pirmiesiems braškių žiedams, augalai pereina į itin svarbų derliaus formavimo etapą. Šiuo metu svarbu ne trąšų kiekis, o tinkamai parinktos medžiagos ir jų dozės. Per daug azoto turintys produktai, tokie kaip karbamidas, šviežias mėšlas ar piktžolių užpilai, gali paskatinti lapų augimą, tačiau kartu sumažinti maisto medžiagų kiekį, tenkantį vaisiams.
Šaknims – kalio ir fosforo tirpalas
Žydėjimo metu braškėms ypač reikalingas kalis ir fosforas. Šie elementai padeda stiprinti žiedkočius, skatina mezginių susidarymą ir prisideda prie uogų vystymosi. Vienas praktiškų pasirinkimų – kalio monofosfatas.
Tirpalui paruošti vieną arbatinį šaukštelį kalio monofosfato ištirpinkite 10 litrų vandens. Prieš tręšdami sudrėkinkite lysvę, o tuomet po kiekvienu krūmu išpilkite maždaug pusę litro tirpalo. Trąšas pilkite tik ant drėgnos dirvos, kad sumažėtų šaknų pažeidimo rizika.
Neturint specialių trąšų, galima naudoti pelenų ekstraktą. Stiklinę sijotų pelenų užpilkite kibiru, maždaug 10 litrų, karšto vandens, palikite 24 valandoms ir nukoškite. Toks užpilas augalams suteikia kalio bei mikroelementų. Vis dėlto mišinys neturėtų būti per daug koncentruotas, nes stiprus nuoviras gali pakenkti braškėms.
Žiedams ir lapams – purškimas boro tirpalu
Žydinčias braškes galima papildomai nupurkšti boro tirpalu. Šis mikroelementas padeda mažinti žiedų kritimą ir gerina būsimų vaisių kokybę.
Du gramus boro rūgšties miltelių pirmiausia ištirpinkite stiklinėje, maždaug 200–250 mililitrų, karšto vandens. Tuomet tirpalą supilkite į kibirą švaraus vandens ir gerai išmaišykite. Purkškite ryte arba vakare, pasirinkę ramią ir sausą dieną. Smulki dulksna turėtų padengti tiek žiedus, tiek lapus.
Boro negalima maišyti su kalkėmis ar pelenais, taip pat jo nereikėtų pilti po augalų šaknimis. Šią medžiagą naudokite atsargiai, nes per didelė dozė gali pakenkti ir augalams, ir dirvai.
Jei nesate tikri dėl tirpalo poveikio, pirmiausia išbandykite jį ant kelių krūmų ir tik vėliau purkškite visą lysvę.
Priežiūra, nuo kurios priklauso uogų dydis ir skonis
Derliaus kokybę lemia ne vien tręšimas. Braškėms svarbus tolygus drėgmės režimas: tiek staigus dirvos išdžiūvimas, tiek perlaistymas gali pabloginti uogų kokybę. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę, palaikyti stabilesnę temperatūrą šaknų zonoje ir sumažinti piktžolių augimą.
Žydėjimo metu papildomo azoto geriau vengti. Jei tręšti būtina, rinkitės subalansuotus preparatus, kuriuose yra fosforo ir kalio. Taip pat reguliariai apžiūrėkite augalus, nes kenkėjų ar ligų pažeisti žiedai ir pumpurai gali prasčiau megzti vaisius.
Geras vėdinimas ir pakankama saulės šviesa taip pat sudaro palankesnes sąlygas saldesnėms uogoms. Laiku atliktas kalio ar pelenų tirpalo laistymas bei purškimas boro tirpalu gali pagerinti derliaus formavimąsi, tačiau svarbiausia neviršyti nurodytų dozių.