Naujienos pagal žymę:

medicina

Hialurono rūgštis: ne tik grožiui, bet ir gyvybiškai svarbi medicinos pagalba

Hialurono rūgštis daugeliui asocijuojasi su estetinės medicinos procedūromis, pavyzdžiui, lūpų putlinimu ar veido kontūrų korekcija. Tačiau gyd. odontologė-periodontologė Eglė Ramanauskaitė atskleidžia, kad ši medžiaga turi kur kas platesnį ir gyvybiškai svarbų pritaikymą medicinoje. Nuo žaizdų gijimo iki sudėtingų ligų gydymo – hialurono rūgštis yra nepaprastai vertinga, natūrali žmogaus organizmo sudedamoji dalis. Kas yra hialurono rūgštis…

Gydytojai griauna mitus: visa tiesa apie organų donorystę, kurią privalo žinoti kiekvienas!

Organų donorystė – tai didžiulė dovana, suteikianti šansą gyventi sunkiai sergantiems žmonėms. Tačiau, nepaisant šio kilnaus poelgio svarbos, Lietuvoje apie 22 procentai artimųjų vis dar atsisako paaukoti mirusiojo organus. Nepritarimą dažniausiai lemia įvairūs įsitikinimai ir plačiai paplitę mitai, kurie gali išgąsdinti ir atgrasyti žmones nuo donorystės. Gydytojai paneigia šias klaidingas nuomones, atskleisdami tiesą apie organų…

Pasauliui gresia „tylioji pandemija“: kiek milijonų gyvybių pasiglemš atsparumas antibiotikams?

Atsparumas atsiranda, kai mikrobai įgyja gebėjimą išgyventi vaistus, kurie jiems buvo mirtini, o tai reiškia, kad tokie vaistai nebeišgydo infekcijų. Dėl plačiai paplitusio antibiotikų vartojimo tiek žemės ūkyje, tiek sveikatos priežiūroje vis daugiau mikrobų tampa atsparūs ir plinta visame pasaulyje – tačiau visas problemos mastas nėra aiškus. Milijonai mirčių ir neraminančios prognozės Siekiant išspręsti šią…

Smegenų mirtis: kada nebėra vilties? Gydytojas atskleidžia esminius faktus

Kas yra smegenų mirtis ir kuo ji skiriasi nuo komos? Kaip ji nustatoma ir kodėl tampa esmine organų donorystės sąlyga? Į šiuos sudėtingus klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas doc. Tomas Tamošuitis. „Smegenų mirtis – negrįžtamai nutrūkusi smegenų veikla ir ši būklė lyginama viso žmogaus…

Baisi diagnozė Kauno klinikose: kaip Endžela įveikė leukemiją ir atgimė naujam gyvenimui

Stiprūs nugaros skausmai, lydimi kūno bėrimų, kurie vis labiau intensyvėjo ir įprasti vaistai nuo skausmo nepadėjo, privertė Endželą kreiptis pagalbos. Moteris atsidūrė Skubios pagalbos skyriuje Kauno ligoninėje, o vėliau buvo perkelta į Kauno klinikas. Čia jai buvo pranešta bauginanti diagnozė: ūminė mieloleukemija. Taip prasidėjo Endželos kova už gyvybę. Kova prasideda: diagnozė ir pirmieji žingsniai Gavus…

Po 30 metų su ŽIV: vyras išgydytas nuo ligos, kuri buvo laikoma mirties nuosprendžiu

66-erių metų vyras, žinomas kaip „Vilties miesto“ pacientas, gali nustoti vartoti vaistus nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) – ligos, su kuria jis gyveno daugiau nei tris dešimtmečius. Pasiekimas, kurio nesitikėjo net medikai, suteikia vilties milijonams visame pasaulyje. Pacientas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pareiškė esantis „nepaprastai dėkingas“, kad viruso jo organizme nebegalima rasti. Vyrui ŽIV buvo…

Gydytoja griauna senus mitus: kada badavimas prieš kraujo tyrimus yra ne tik nebūtinas, bet ir pavojingas

Daugeliui iš mūsų vizitas pas gydytoją kraujo tyrimams asocijuojasi su ne itin maloniu rytu: praleistais pusryčiais, silpnumu ir kantrybės išbandymu laukiant eilėje. Tačiau naujausios medicinos rekomendacijos rodo, kad toks „pasninkas“ ne visada yra prasmingas. Laboratorijos gydytoja E. Marciuškienė pastebi, kad pasenę įsitikinimai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir gali kelti riziką paciento sveikatai. Mokslinis proveržis:…

Kodėl vyrai ir moterys serga skirtingai? Svarbios įžvalgos apie lyties įtaką sveikatai

Biologinių skirtumų įtaka ligų eigai Nors medicina ilgą laiką buvo orientuota į bendrą paciento modelį, šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad vyrai ir moterys serga skirtingai. Tai lemia ne tik genetiniai skirtumai, bet ir hormonų pusiausvyra bei unikalūs fiziologiniai procesai, kurie daro esminę įtaką simptomų pasireiškimui ir gydymo eigai. Genetika ir hormonai – pagrindiniai veiksniai Biologinė lytis…

Revoliucinis proveržis medicinoje: Parkinsono ligą išduoda paprastas odos testas

Parkinsono ligos diagnostikos iššūkiai Šiuo metu Parkinsono ligos diagnozavimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Gydytojai remiasi paciento simptomų vertinimu, ligos istorija bei kompiuterinės tomografijos rezultatais, tačiau dėl ligos „veidų“ įvairovės tiksli diagnozė gali užtrukti. Neurologai pabrėžia, kad simptomai gali kisti net per valandą, todėl 20 minučių trukmės apžiūros ne visada yra pakankamos. Paprastas testas –…

Revoliucinis sprendimas dėl „Ozempic“: Jungtinė Karalystė keičia vaisto skyrimo tvarką

„Ozempic“ prieinamumo permainos Pastaruoju metu visame pasaulyje stebimas itin didelis susidomėjimas vaistu „Ozempic“. Nors šis preparatas visų pirma skirtas diabetu sergantiems pacientams, jo populiarumas dėl svorio metimo efekto sukėlė rimtų iššūkių. Didėjanti paklausa ne tik kelia grėsmę sveikatos rizikos vertinimo požiūriu, bet ir smarkiai riboja vaisto prieinamumą tiems asmenims, kuriems jis yra gyvybiškai būtinas dėl…

Revoliucinis atradimas: Aukštas kraujo spaudimas gali prasidėti jūsų smegenyse – ar tai keičia viską?

Daugumai žmonių, išgirdus diagnozę „hipertenzija“ arba „aukštas kraujo spaudimas“, pirmiausia į galvą ateina stresas, per didelis druskos kiekis maiste, nutukimas ar fizinio aktyvumo stoka. Metų metus šie veiksniai buvo laikomi pagrindiniais ligos kaltininkais ir gydymo strategijų ašimi. Tačiau naujausias Naujosios Zelandijos mokslininkų tyrimas atskleidžia revoliucinį požiūrį, kuris gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie šią…

Proveržis medicinoje: 99% pacientų nediagnozuota aukšto kraujospūdžio priežastis pagaliau bus išgydyta be vaistų!

Dešimtmečius aukštas kraujospūdis, dar žinomas kaip hipertenzija, kankina milijonus žmonių visame pasaulyje, dažnai reikalaujantis viso gyvenimo gydymo vaistais. Vis dėlto, daugeliu atvejų tiksli šios ligos priežastis lieka neaiški. Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „Nature Medicine“, skelbia apie ilgai lauktą proveržį, galintį pakeisti šią statistiką ir pasiūlyti tikrą išgydymą. Naujoviškas metodas diagnozuoti ir gydyti Londono…

Lietuvių mokslininkų proveržis: dirbtinis intelektas atpažįsta Parkinsono ligą iš balso!

Parkinsono liga, dažnai siejama su rankų drebėjimu, raumenų sustingimu ar pusiausvyros sutrikimais, turi ir kitų, mažiau akivaizdžių, bet ne mažiau svarbių ankstyvųjų požymių. Būtent į tai atkreipė dėmesį Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Maskeliūnas, kuris kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegomis atliko tyrimą, leidžiantį atpažinti ankstyvuosius Parkinsono ligos simptomus pasitelkus kalbos analizę….

A. Vilionskis atvirai: Kodėl Lietuva pirmauja insulto gydyme, bet prevencija vis dar šlubuoja?

Doc. dr. A. Vilionskis, gydytojas neurologas, siekia esminių pokyčių valstybiniu lygiu ir nuolatos gerina paslaugų kokybę pacientams, patyrusiems insultą. Interviu su docentu atskleidžiamos insulto gydymo problemos, reikalingos naujovės, tarptautiniai mokymai bei ateities planai, susiję su šios ligos prevencija ir gydymu. Deimantinis įvertinimas už pasiekimus insulto gydyme Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Insulto centras ne vienerius…

Atrastas proveržis medicinoje: naujas metodas gydo net sunkiai užkalkėjusias kraujagysles!

Medicinos pasaulyje atsirado proveržis, teikiantis viltį pacientams, kuriems anksčiau gydymas atrodė neefektyvus. Lietuvoje pradėta taikyti inovatyvi intravaskulinės litotripsijos procedūra, leidžianti saugiai ir efektyviai gydyti stipriai užkalkėjusias kraujagysles. Naujasis gydymo metodas: kaip jis veikia? „Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios. Endovaskulinių procedūrų metu per mažą punkciją kirkšnies arba rankos srityje…

Mokslininkai apklausė po klinikinės mirties atsigavusius: šokiruojantys rezultatai atskleidžia, kas lemia apymirtinę patirtį

Apymirtinė patirtis (NDE) – tai reiškinys, kuris dažnai apibūdinamas kaip gilus ir gyvenimą keičiantis išgyvenimas. Iki šiol manyta, kad jį lemia išskirtinai fiziologinės būklės, tokios kaip gyvybei pavojingos traumos, širdies sustojimas ar gili anestezija. Tačiau naujas, plačiau apimantis mokslinis tyrimas atskleidžia, kad šis fenomenas gali būti daug dažnesnis ir jo priežastys gerokai kompleksiškesnės nei manyta…

Revoliucija diagnostikoje: ar jūsų akys gali išduoti Alzheimerio ligos požymius?

Naujausi moksliniai tyrimai atveria duris revoliuciniams pokyčiams Alzheimerio ligos diagnostikoje. Mokslininkai intensyviai tiria galimybę, kad ši klastinga liga gali būti aptinkama daug anksčiau, tiesiog pažvelgus į žmogaus akis. Tai suteikia vilties milijonams žmonių visame pasaulyje. Atraskite ryšį tarp akių ir Alzheimerio: kas iš tikrųjų slypi tinklainėje? Pats didžiausias iki šiol atliktas tyrimas šioje srityje apėmė…

Revoliucinis Atradimas: Ar Aspirinas Gali Tapti Slaptu Ginklu Kovoje su Vėžiu?

Paprastas vaistas, žinomas kiekvienuose namuose, gali tapti netikėtu sąjungininku kovoje su vėžiu. Kembridžo universiteto mokslininkai padarė stulbinantį atradimą, rodantį, kad aspirinas gali sustabdyti vėžinių ląstelių plitimą. Nors šis atradimas įžiebia dideles viltis dėl ateities gydymo galimybių, ekspertai pabrėžia: tai kol kas tik teorinės prielaidos, paremtos gyvūnų tyrimais. Savavališkas aspirino vartojimas onkologiniams ligoniams yra griežtai nerekomenduojamas,…

Retos ligos: nematoma kova, kuriai Lietuva skiria milijonus

Retos ir labai retos ligos Lietuvoje kelia didelius iššūkius tiek pacientams, tiek sveikatos apsaugos sistemai. Nors praėjusiais metais tokių ligonių skaičius pasiekė 386 – gerokai daugiau nei anksčiau – gerėja diagnostika, plečiasi gydymo galimybės ir didėja finansavimas. Kaip Lietuva sprendžia šią sudėtingą problemą ir kokios pagalbos gali tikėtis sergantieji? KAS YRA RETOS IR LABAI RETOS…

Mįslingas voro įkandimas: vyro kojas užpuolė pasikartojantys trombai – gydytojai ieškojo išeities

Medicinos pasaulis susidūrė su neįprastu ir iki šiol neregėtu atveju, kai voro įkandimas, manoma, sukėlė pasikartojančią abiejų kojų giliųjų venų trombozę (GVT). Šis unikalus įvykis, aprašytas žurnale „Clinical Case Reports“, metė iššūkį nusistovėjusioms žinioms apie vorų nuodų poveikį žmogaus organizmui. Rudieji atsiskyrėliai: pavojus, kurio nepastebime Rudieji vorai atsiskyrėliai (lot. Loxosceles reclusa) yra dažni JAV Kanzaso,…