Mityba sergant onkologine liga gali būti svarbi bendro gydymo ir atsistatymo dalis. Pasak dr. T. Vaičiūno, reikėtų vertinti ne tik gaunamų vitaminų bei mikroelementų kiekį, bet ir kasdienius mitybos bei gyvensenos įpročius, lėtinio uždegimo procesus ir organizmo gebėjimą pasisavinti veikliąsias medžiagas.
Lėtinio uždegimo reikšmė ir mitybos pasirinkimai
Mityba laikoma vienu iš rizikos veiksnių, susijusių su tam tikrų lokalizacijų onkologinių ligų vystymusi. Jau susirgus onkologine liga, tinkamai parinkta mityba gali būti orientuota į simptomų mažinimą, ligos vystymosi tempo lėtinimą ir geresnį arba spartesnį kitų biologinių sistemų atsistatymą po aktyvaus gydymo.
Onkologijoje daug dėmesio skiriama sisteminiam, dar vadinamam lėtiniu, uždegimui. Vienu iš jį lemiančių veiksnių laikomas Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių disbalansas, ypač ląstelių membranoje. Tokiu atveju organizme būna per daug Omega-6 ir per mažai Omega-3 riebalų rūgščių.
Omega-6 riebalų rūgščių perteklius dažnai siejamas su mitybos įpročiais. Daug sočiųjų riebalų, perdirbtų augalinių ir gyvulinių produktų, paprastojo cukraus turintis maistas bei iš pusfabrikačių sudaryta greita mityba yra vieni pagrindinių Omega-6 šaltinių. Omega-3 riebalų rūgščių taip pat gauname su maistu, tačiau dėl auginimo sąlygų ir gamybos procesų jų kiekis dabartinėje maisto grandinėje gali būti nepakankamas. Omega-3 yra jūros produktuose ir kai kuriose sėklose.
Vien tik gausiai vartoti Omega-3 papildus, nemažinant Omega-6 riebalų rūgščių kiekio, nebūtinai pakanka. Todėl svarbus kompleksinis požiūris – reikėtų peržiūrėti visus mitybos įpročius. Prie sisteminio uždegimo formavimosi ir jo mažinimo taip pat prisideda beta-gliukanai, polifenoliai, fitosteroliai ir flavonoidai – junginiai, pasižymintys oksidacinio streso mažinimu. Jų yra įvairiaspalvėse uogose, vaisiuose ir daržovėse.
Kad būtų galima tikėtis didžiausio fiziologinio ir (arba) morfologinio poveikio, šie produktai turėtų tapti kasdienės mitybos dalimi, o ne būti vartojami atsitiktinai.
Imunitetui svarbi ne tik mityba
Žmogaus organizme nuolat gali atsirasti vėžinių ląstelių, tačiau įprastai imuninė sistema su jomis susidoroja ir neleidžia joms daugintis bei plisti. Susirgus onkologine liga, savipagalba turėtų apimti ne vien maistines medžiagas ar vitaminus.
Svarbūs ir kiti gyvensenos aspektai: kasdienis, žmogaus būklei pritaikytas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas bei tinkamas jo režimas, taip pat psichoemocinė higiena. Iš maisto gaunamiems junginiams vertinant, ypač svarbūs vitaminai ir mikroelementai – geležis, cinkas, vitaminas D ir vitaminas B12. Kiekvieno valgymo metu taip pat reikėtų gauti pakankamai oksidacinį stresą ir ląstelinį uždegimą mažinančių medžiagų.
Infekcijos ir onkologiniai procesai
Infekcijos gali paskatinti onkologinius procesus, todėl infekcinėmis ligomis sergant, ypač esant lėtinei ar onkologinei ligai, būtina dėl modernių farmakologinių priemonių tartis su gydytoju.
Kartu galima stiprinti bendrą imuninį atsaką ir mažinti galimas pasekmes vartojant daugiau polifenolių, beta-gliukanų, tirpiosios bei netirpiosios ląstelienos. Didelė imuniteto veiklos dalis susijusi su storosios žarnos mikrobiota, o jos būklei tiesioginę įtaką daro kasdienė gyvensena ir mitybos įpročiai. Todėl svarbu nepamiršti ir anksčiau minėtų vitaminų bei mikroelementų.
Kokie junginiai išskiriami kaip svarbūs?
Apibendrinant, tarp svarbiausių biologiškai veiklių junginių onkologijoje minimi:
- polifenoliai;
- beta-gliukanai;
- flavonoidai;
- Omega-3 riebalų rūgštys;
- geležis ir cinkas;
- vitaminai D, C ir B12.
Vis dėlto svarbu rūpintis ne tik organizmui reikalingų medžiagų gavimu, bet ir mažinti nepageidaujamų junginių formavimąsi.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis papildus?
Prieš vartojant vitaminus ar mikroelementus svarbu įvertinti, kokias medžiagas galima vartoti kartu, kurių derinių reikėtų vengti ir kaip tinkamai jas dozuoti. Reikšmės turi ir veikliųjų medžiagų kiekis papildo sudėtyje – veiksmingumas siejamas su dienos normą atitinkančiomis dozėmis.
Ne mažiau svarbus yra papildo gamybos būdas, forma ir naudojamos technologijos, nes nuo jų priklauso medžiagų pasisavinimas. Net ir pakankamas naudingų junginių kiekis nebus veiksmingas, jei organizmas jų tinkamai nepasisavins.
Šiuo metu daug kalbama apie polifenolius – augalinės kilmės molekules, svarbias sveikatai ir bendrai organizmo gerovei. Vieni geriausiai žinomų polifenolių yra kurkuminas ir resveratrolis. Tačiau jų trūkumas – prastas pasisavinimas organizme.
Technologija, skirta kurkumino ir resveratrolio pasisavinimui gerinti
Mokslininkai, atsižvelgdami į tai, kad kurkuminas prastai pasisavinamas ir greitai metabolizuojasi, sukūrė jo junginį su resveratroliu ir mikrokapsuliavo jį skystoje formoje. Tam pasitelktos nanotechnologijos ir efektyvaus pasisavinimo technologija „Miosol®“.
Teigiama, kad ši technologija leidžia iki 6 kartų pagerinti abiejų polifenolių pasisavinimą, nes jie pasisavinami per žarnyno limfagyslę. Skysta kurkumino ir resveratrolio forma nedirgina skrandžio ir neapkrauna virškinimo sistemos tablečių virškinimu, todėl ji tinka žmonėms po gydymo, taip pat onkologiniams pacientams. Be to, skystas šių medžiagų derinys veikia sinergiškai ir organizme išlieka iki 2,5 karto ilgiau.