Mityba yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką sveikatai ir vėžinių susirgimų rizikai. Dietologas J. Lapinskas viešoje paskaitoje aptarė, kokius produktus bei gėrimus reikėtų riboti arba išbraukti iš savo raciono.
Perdirbtas maistas – dažnas pasirinkimas
Perdirbtu maistu laikomas toks, kurio pradinė forma pakeičiama džiovinant, konservuojant, kepant, šaldant ar naudojant chemines medžiagas. Į šią kategoriją patenka įvairūs kasdieniai produktai:
- pusryčių dribsniai;
- bulvių traškučiai;
- pyragai ir pyragaičiai;
- mėsos gaminiai;
- tortai ir sausainiai;
- mikrobangų krosnelėje pašildomi pusgaminiai.
J. Lapinskas pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai perdirbtam maistui išleidžia 26 proc. maistui skiriamų lėšų. „Mes praktiškai neatsiliekame nuo JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės“, – sakė dietologas.
Anot jo, perdirbant maistą gali susidaryti kenksmingų junginių. „Vadinasi, kai skrudiname, kepame maistą, jame susikaupia ypač kancerogeniški junginiai, kurie skatina vėžio išsivystymą ir ypač stipriai sendina organizmą“, – įspėjo J. Lapinskas.
Rūkyti ir vytinti mėsos gaminiai
Vienas pagrindinių dietologo patarimų – atsisakyti vytintos ir rūkytos mėsos. „Rekomenduoju visiškai atsisakyti vytintų ir rūkytų mėsos gaminių“, – teigė J. Lapinskas. Jo teigimu, sveikatai nepalankų poveikį gali lemti pramoninio apdorojimo technologijos.
Paklaustas apie kaimiškus rūkytus lašinius, dietologas pabrėžė, kad jų nereikėtų valgyti daug: „Jie yra visiškai kitokie. Nesiūlau daug jų valgyti, truputėlį. Geriau vartoti sūdytus, o ne rūkytus lašinius“, – sakė jis. J. Lapinskas aiškino, kad rūkymo metu išsiskiria kancerogeninių medžiagų.
Raudona mėsa ir jos paruošimas
Dietologas priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacija raudoną mėsą priskiria 2A grupei. Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ne tik į mėsos rūšį, bet ir į jos kilmę bei paruošimo būdą.
„Tačiau ta mėsa yra laukinė. Mėsa, kurią perkame mes, yra fermose pašarais užaugintų galvijų.
Ką mes turime? Pašarai – kukurūzai, saulėgrąža, soja – greitai užaugantis maistas, kuris duoda daug kūno masės. Tačiau tie pašarai yra omega-6 riebalų rūgščių šaltinis“, – dėstė J. Lapinskas.
Jis teigė, kad omega-6 riebalų rūgščių perteklius organizme gali skatinti lėtinius uždegimus, o šie didina vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Renkantis mėsą taip pat verta atkreipti dėmesį į jos riebumą – patariama rinktis liesesnius produktus.
Dietologas palankesniais laikė tausojančius gaminimo būdus: „Troškinimas, virimas, garinimas – tausojantys maisto paruošimo būdai, kurių metu riebalai nesudega. Jeigu valgoma žvėriena – elniena, stirniena – arba vištiena, kur gyvūnas laisvai ganosi, nėra užauginta pašarais, tokia mėsa bus žymiai tinkamesnė“, – paaiškino J. Lapinskas.
Alkoholis ir kiti vengtini produktai
J. Lapinskas taip pat pasisakė apie alkoholį. „Ypatingai aukšto tankio alkoholis yra labai kancerogeniškas, priklauso 1 kancerogenų grupei“, – sakė dietistas ir pridūrė pats alkoholio visiškai nevartojantis.
Dietologas pripažino girdėjęs apie tyrimus, kuriuose teigiama, kad taurė vyno gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau pats tokio gėrimo vartoti neketina. „Nenusprendžiau vartoti alkoholio ir niekam nerekomenduoju“, – patikino J. Lapinskas.
Kita vertus, jis išskyrė naminį vyną ir jo savybes siejo su „mėlynųjų zonų“ – pasaulio vietų, kur žmonės pasižymi ilgaamžiškumu, – gyventojų įpročiais.
„Viename iš Graikijos regionų jie savo vyną vertina kaip sveikatinantį, nes jis yra be sulfatų, nepasterizuotas, natūralus, turi be galo daug mikroelementų ir antioksidantų. Pusė stiklinės natūralaus vyno gali būti vienas iš būdų, kaip praturtinti savo racioną antioksidantais. Tačiau stipresni gėrimai yra kancerogenai“, – akcentavo J. Lapinskas.
Vengtinu produktu dietologas įvardijo ir kinietišku stiliumi sūdytą, ypač vytintą, žuvį. „Kalba eina apie vytinimą. Tai yra mažytės žuvytės, ir Lietuvos parduotuvėse galima jų rasti, bet tai nėra tinkamas produktas“, – pabrėžė jis.
Saldinti gėrimai ir saldumynai taip pat vertinami nepalankiai, nes skatina nutukimą. Pastarasis, pasak dietologo, yra daugelio ligų, įskaitant vėžį, rizikos veiksnys.