Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau ankstyviems pokyčiams aptikti gali būti atliekamas paprastas slapto kraujavimo testas. Jis išmatose nustato labai nedidelius kraujo kiekius, kurių plika akimi pastebėti neįmanoma.
„Šie tyrimai ieško labai nedidelių kraujo kiekių išmatose. Jei akimi matome kraujo gramus, tai šiais testais galime nustatyti dešimttūkstantąsias kraujo gramų dalis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus.
Vis dėlto teigiamas testo atsakymas savaime nereiškia, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu. Toks rezultatas rodo, kad būtina atlikti išsamesnius tyrimus.
Testą galima atlikti namuose
Anot T. Poškaus, slapto kraujavimo tyrimas yra neskausmingas, nekenksmingas ir nesudėtingas. Jį, kaip ir COVID-19 testą, galima atlikti namų sąlygomis.
„Šitas tyrimas neskausmingas, nėra žalingas ir nesudėtingas atlikti. Pastaruoju metu daugelis yra bandę COVID-19 testą atlikti namų sąlygomis. Slapto kraujavimo tyrimas atliekamas tuo pačiu principu – jį galima pasidaryti namie“, – pasakojo gydytojas.
Jeigu kraujo pėdsakų nerandama, tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo įtarti ligą. Tačiau po poros metų tyrimą verta pakartoti.
Teigiamas rezultatas reiškia, kad reikėtų kreiptis į gydytoją. Tikėtina, kad pacientui bus paskirta kolonoskopija, padėsianti nustatyti kraujavimo šaltinį.
Maždaug 60–70 procentų tokių pacientų sužino, kad piktybinių pakitimų nėra. Maždaug trečdaliu atvejų aptinkami polipai. Juos pašalinus galima užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui.
Storosios žarnos vėžys nustatomas 2–2,5 procento atvejų. „Bet dažniausiai tai yra ankstyvų stadijų navikai, nes jie nustatyti profilaktiškai, kai žmogus jokių simptomų dar nejautė“, – pabrėžė T. Poškus.
Laiku atliktas tyrimas mažina mirties riziką
Gydytojas pabrėžė, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurią galima įtarti dar ankstyvoje ar net ikivėžinėje stadijoje.
Todėl profilaktinis ištyrimas gali turėti didelę reikšmę.
„Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą.
Turime lietuviškus duomenis: jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, tai rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 procentai. Čia kalba eina apie 50–75 metų žmones.
Jeigu testas yra teigiamas, bet ten randamas polipas, tai rizika praktiškai nepadidėja.
Tačiau, jeigu testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, tai rizika padvigubėja. Ji tampa apie 9, beveik 10 procentų.
Taigi, turime aiškų įrodymą, kad radę kraujo pėdsakus ir pasidarę kolonoskopiją mes reikšmingai sumažiname riziką numirti dėl bet kokios priežasties per artimiausius 5-erius metus“, – akcentavo T. Poškus.
Nemokama patikra Lietuvoje
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Pagal ją visi 50–74 metų gyventojai kviečiami nemokamai išsitirti – dėl tyrimo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau į programą patenka ne visi. T. Poškus pastebi, kad kartais šeimos gydytojai nespėja pasiūlyti atlikti tyrimo, o patys žmonės nežino, kas jiems priklauso, todėl nemokamo testo nepaprašo.
Pasak gydytojo, nuo 2009 metų pagal prevencinę programą Lietuvoje jau atlikta beveik 2 milijonai patikros procedūrų. Vis dėlto dalis žmonių tyrimo dar nėra atlikę nė karto.
„Yra žmonių, kurie tikrinosi jau 5–6 kartus, bet yra nemaža dalis pacientų, kurie to dar nedarė nei karto“, – pastebėjo T. Poškus.
Jo teigimu, požiūris, kad sveikata turėtų pasirūpinti kažkas kitas, o ne pats žmogus, yra sovietmečio paveldas.
„Man ir mano artimiesiems mano sveikata yra brangiausias turtas. Turiu pats stengtis, kad ją išlaikyčiau“, – pabrėžė gydytojas.
Rizika gali būti aktuali ir jaunesniems
Slapto kraujavimo testas gali būti aktualus ne tik vyresniems nei 50 metų žmonėms. T. Poškus paaiškino, kad valstybės lėšomis tyrimo kaina dengiama tiems, kuriems kyla didžiausia rizika, tačiau jaunesni žmonės taip pat nėra apsaugoti nuo onkologinių ligų.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose patikros programa ilgą laiką vykdyta nuo 50-ies, o dabar yra nuo 45-erių metų. Ko gero, ir Lietuvoje judėsime į jaunesnę pusę. Yra tokia tendencija“, – pasakojo gydytojas.
Ypač svarbu įvertinti šeimos istoriją. Jei storosios žarnos vėžiu sirgo artimas giminaitis – tėvas, mama, sesuo ar brolis, – pasitikrinti rekomenduojama 10 metų anksčiau nei susirgo artimasis.
„Pavyzdžiui, artimajam vėžys buvo 52 metų. Vadinasi, man tikrintis reikėtų nuo 42 metų. Turime įvertinti ir asmeninę riziką“, – patarė T. Poškus.