Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkų atlikta analizė parodė, kad naudojant dujinę viryklę namų ore gali susidaryti didelė benzeno koncentracija. Įjungus bent vieną degiklį arba dujinę orkaitę įkaitinus iki 350 laipsnių pagal Farenheitą, arba maždaug 177 laipsnių pagal Celsijų, benzeno kiekis gali viršyti tą, kuri fiksuojama pasyviai įkvepiamuose tabako dūmuose.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Science & Technology“. Jo duomenimis, kancerogenas gali pasklisti po visus namus ir ore išlikti kelias valandas.
Teršalas gali pasiekti ir kitus kambarius
Benzenas susidaro liepsnose ir kitoje aukštos temperatūros aplinkoje, įskaitant naftos telkinius bei naftos perdirbimo gamyklas. Tyrimo vyriausiasis autorius, Stanfordo universiteto profesorius Robas Džeksonas, teigė, kad šis junginys susidaro ir namuose naudojamų dujinių viryklių liepsnose.
„Benzenas susidaro liepsnose ir kitoje aukštos temperatūros aplinkoje, pavyzdžiui, naftos telkiniuose ir naftos perdirbimo gamyklose. Dabar žinome, kad benzenas taip pat susidaro mūsų namuose esančių dujinių viryklių liepsnoje“, – sakė R. Džeksonas.
Tyrėjai nustatė, kad degimo metu susidarantis benzenas neapsiriboja vien virtuve. Jo koncentracija gali padidėti ir kitose patalpose, o miegamajame išmatuotas kiekis gali viršyti tarptautines normas. Padidėjęs benzeno lygis namuose gali išlikti iki 6 valandų po to, kai dujinė viryklė nustoja veikti.
Pasak R. Džeksono, veiksmingas vėdinimas gali sumažinti teršalų koncentraciją. Vis dėlto virš viryklių įrengti gartraukiai, jo teigimu, nuo benzeno patikimai apsaugoti negali.
Benzenas siejamas su kraujo vėžiu
Net nedidelis benzeno kiekis ore gali pažeisti kaulų čiulpus ir padidinti riziką susirgti limfoma bei leukemija.
Kalifornijoje dirbanti onkologė Jan Kirsch benzeną pavadino itin stipriu kraujo ląstelių vėžį sukeliančiu kancerogenu.
„Man sunku sugalvoti galingesnį leukemiją sukeliantį kancerogeną nei benzenas“, – sakė J. Kirsch.
„Žmonės neabejotinai mirė dėl benzeno poveikio namuose, ir jei ši problema nebus išspręsta, žmonės mirs ir toliau, – sakė J.
Kirsch. Nenorime kelti panikos, tačiau rizika yra, ir mes norime ją sumažinti. Svarbu, kad ši žinia pasiektų visuomenę ir būtų tinkamai suprasta“.
Dujinės viryklės benzeno išskiria gerokai daugiau
Naujo tyrimo metu pirmą kartą tiesiogiai nagrinėta benzeno emisija naudojant dujinę viryklę arba orkaitę. Ankstesni darbai daugiausia buvo susiję su dujų nuotėkiu iš išjungtų viryklių, o benzeno koncentracija nebuvo tiesiogiai matuojama.
Analizė parodė, kad dujiniai ir propano degikliai bei orkaitės išskiria nuo 10 iki 50 kartų daugiau benzeno nei elektrinės viryklės. Degimo metu išsiskiriantis benzeno kiekis buvo šimtus kartų didesnis už kituose neseniai atliktuose tyrimuose nustatytą benzeno kiekį, į namus patenkantį kartu su nesudegusiomis dujomis.
Indukcinės kaitlentės benzeno visiškai neišskyrė.
„Dujinės viryklės yra vienintelis dažnas iškastinio kuro prietaisas, teršiantis namų aplinką“, – sakė R. Džeksonas.
„Nestovime virš automobilio išmetamojo vamzdžio, tačiau mes savo noru stovime virš viryklių ir įkvėpiame jų skleidžiamus teršalus“, – pridūrė tyrėjas.