Venų varikozė ne visada apsiriboja matomomis, išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Tai lėtinė kraujotakos sistemos liga, kurios vystymuisi įtakos turi genetinis polinkis, venų vožtuvų veikla, gyvenimo būdas ir kiti rizikos veiksniai. Laiku pastebėti simptomai ir tinkama priežiūra gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę.
Simptomai, kuriuos lengva palaikyti nuovargiu
Pradinėje stadijoje varikozės požymiai dažnai būna nežymūs. Kojų sunkumas ar maudimas gali pasirodyti po darbo dienos, ilgesnio sėdėjimo arba stovėjimo, todėl šie pojūčiai neretai priskiriami paprastam nuovargiui. Vis dėlto pasikartojantys simptomai gali rodyti veninę stazę.
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui, – sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė. – Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja karštu oru, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių.“
Kodėl venos išsiplečia?
Venose esantys vožtuvai padeda kraujui judėti širdies kryptimi. Kai jų funkcija susilpnėja ir vožtuvai nebeužsidaro visiškai, dalis kraujo ima tekėti atgal ir kauptis paviršinėse venose. Dėl to padidėja spaudimas venų sienelėms, jos ištempiamos ir deformuojasi.
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro pilnai ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje“, – sako J. Skirmantė.
Ligos progresavimą gali rodyti išryškėjusios, vingiuotos ir iškilusios venos.
Kartu stiprėja skausmas bei jautrumas, kojos gali nuolat tinti. Vėlesnėse stadijose oda kartais pakeičia spalvą, gali atsirasti uždegimų ir trofinių opų, kurios gyja sunkiai.
Negydomos ligos galimos komplikacijos
Negydoma varikozė gali ne tik pabloginti gyvenimo kokybę dėl skausmo ir tinimo, bet ir padidinti trombozės, lėtinio venų nepakankamumo bei plaučių tromboembolijos riziką. Sunkios trofinės opos taip pat gali komplikuotis gangrenos vystymusi.
„Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių tromboemboliją – gyvybei pavojingą būklę“, – sako J. Skirmantė.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Varikozės gydymo būdas parenkamas įvertinus ligos stadiją. Gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir naudoti profilaktines kompresines kojines, o sudėtingesniais atvejais taikoma skleroterapija, lazerinė abliacija arba chirurginės intervencijos. Ankstyvas gydymas ir kasdieniai įpročiai gali ženkliai sulėtinti ligos progresavimą.
„Negydoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje.“
Kasdienėje veikloje gali padėti:
- reguliarus judėjimas – vaikščiojimas, plaukimas ir kojų pratimai;
- ilgo stovėjimo ar sėdėjimo vengimas;
- kūno svorio kontrolė;
- kompresinių kojinių dėvėjimas;
- karštų vonių ir labai aptemptų drabužių atsisakymas.
Esant simptomams, gali būti naudojami venų sieneles stiprinantys preparatai ir vietiniai geliai, tačiau diagnozę bei gydymo taktiką turi nustatyti gydytojas.
Prevencija ypač aktuali žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Paveldimumo pakeisti neįmanoma, tačiau gyvenimo būdo korekcija gali ženkliai sumažinti ligos progresavimo tikimybę.