Gera savijauta ne visada reiškia, kad žmogus neturi rimtų sveikatos problemų. Tai patvirtina 55-erių Aurimo istorija: įprastų profilaktinių tyrimų metu kilęs įtarimas paskatino atlikti papildomus tyrimus, kurie atskleidė stipriai susiaurėjusią vainikinę arteriją.
Rimta grėsmė be ryškių simptomų
Aurimas profilaktiškai tikrindavosi sveikatą ir manė, kad jo būklė yra gera. Per patikras jam būdavo atliekami kraujo tyrimai bei elektrokardiograma. Nors kraujospūdis buvo kiek padidėjęs ir vyras dėl to vartojo vaistus, jokių kitų nerimą keliančių požymių jis nejuto.
„Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus“, – pasakoja Aurimas.
Šiemet, atlikus įprastus tyrimus, gydytoja pastebėjo rodiklį, sukėlusį įtarimą. Todėl pacientui buvo rekomenduota papildomai apsilankyti pas kardiologą ir atlikti kompiuterinę tomografiją. Vėliau atlikta koronarografija parodė, kad viena iš vainikinių arterijų buvo stipriai susiaurėjusi.
Situacija buvo tokia rimta, kad prireikė skubios šuntavimo operacijos. „Man pasakė, kad reikalinga skubi širdies šuntavimo operacija. Pradėjau klausinėti – gal yra kitas variantas, bet gydytojai paaiškino, kad kito kelio nėra“, – prisimena Aurimas.
Prevenciniai tyrimai gali atskleisti ligą anksčiau
Prof. Jolita Badarienė pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos ne visuomet apie save praneša iš anksto. Kai kuriais atvejais pirmasis požymis gali būti itin sunkus.
„Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams“, – sako gydytoja kardiologė.
Pasak gydytojos, svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra:
- padidėjęs kraujospūdis;
- didelis cholesterolio kiekis;
- rūkymas;
- antsvoris;
- mažas fizinis aktyvumas;
- cukrinis diabetas;
- ilgalaikis stresas.
Daugelis šių būklių pradžioje nesukelia juntamų simptomų. Dėl to svarbu reguliariai atlikti tyrimus, stebėti sveikatos pokyčius ir, gydytojui rekomendavus, neatidėlioti papildomų patikrų.
Kada pasirenkamas stentavimas, o kada – šuntavimas?
Dr. Remigijus Sipavičius aiškina, kad gydymo būdas parenkamas įvertinus arterijų pažeidimų skaičių ir pobūdį. Kai susiaurėjimas apima vieną ar dvi arterijas ir yra ribotas, gali būti taikomas stentavimas.
Sudėtingesniais atvejais, kai pažeidimai yra išplitę arba arterijos stipriai apkalkėjusios, pasirenkamas šuntavimas. Po operacijos pacientai paprastai gali grįžti į kasdienį gyvenimą, tačiau turi laikytis gydytojų nurodymų ir vartoti vaistus, mažinančius trombozės riziką.
Aurimas ragina neatidėlioti patikrų
Vyras sako, kad jo patirtis pakeitė požiūrį į profilaktinius tyrimus. „Dabar suprantu, kad prevencija yra labai reikalingas dalykas. Jei būčiau numojęs ranka į papildomus tyrimus, pasekmės galėjo būti visai kitokios. Žmonės dažnai nesitikrina todėl, kad nieko nejaučia, bet būtent čia ir slypi pavojus“, – sako jis.
Aurimas ragina nebijoti nei tyrimų, nei gydymo ir laiku kreiptis į specialistus: „Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška. Nereikia bijoti nei tyrimų, nei gydymo. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprasčiau ją išspręsti“, – įsitikinęs Aurimas.
Reguliarus kraujospūdžio ir cholesterolio tikrinimas, gydytojo konsultacija dėl galimų rizikos veiksnių bei laiku atliekami papildomi tyrimai gali padėti išvengti infarkto, širdies nepakankamumo ar staigios mirties ir pagerinti gyvenimo kokybę.