Geležis organizmui būtina hemoglobinui gaminti, deguoniui pernešti ir normaliai jo veiklai palaikyti. Vis dėlto net ir subalansuotai besimaitinantys žmonės gali susidurti su geležies trūkumu. Apie jį gali signalizuoti nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar sumažėjęs darbingumas, tačiau svarbu įvertinti ne tik racioną, bet ir tai, kaip geležis pasisavinama.
Kada verta atlikti tyrimus?
Mažakraujystė gali būti skirtingų tipų, o dažniausiai nustatoma ferodeficitinė anemija, susijusi su geležies stoka. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, ypač vaikams pirmieji simptomai ne visada būna ryškūs. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, silpnumas, blyški oda, trapūs nagai ir suprastėjęs apetitas.
„Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį.
Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Prireikus hematologai gali skirti ir papildomų tyrimų. Vertinama kepenų, inkstų bei virškinamojo trakto būklė, o moterims gali būti atliekami ginekologiniai tyrimai. Toks ištyrimas padeda išvengti netikslaus gydymo, kai geležies papildai vartojami dėl problemos, kurią iš tiesų lemia kitas trūkumas, pavyzdžiui, vitamino B12.
Geležies pasisavinimą veikia ne tik maisto pasirinkimas
Vien geležies turinčių produktų įtraukimo į valgiaraštį gali nepakakti. Geležies pasisavinimą lemia virškinimo sutrikimai, vartojami vaistai ir kasdieniai įpročiai. Kaip pastebi vaistininkė, įtakos gali turėti net po valgio išgeriama kava.
Kavoje ir arbatoje esantys taninai, pieno produktuose esantis kalcis, sojoje esantys fitatai bei kiaušiniuose esantis fosvitinas jungiasi su geležimi ir mažina jos įsisavinimą. „Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė.
Geležies absorbciją, priešingai, gerina vitaminas C, vitaminas B12 ir folio rūgštis. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į pasirinktą preparatą, bet ir į jo vartojimo laiką bei derinimą su maistu.
Preparato forma ir gydymo trukmė
Geležies papildai nėra vienodi. K. Šnirpūnienė rekomenduoja vengti po liežuviu tirpdomų formų, nes didžioji dalis geležies rezorbuojasi žarnyne. Dvivalentės geležies druskos dažnai pasisavinamos geriau nei trivalentės geležies junginiai. Vis dėlto geležies bisglicinatai ir liposominės formos gali mažiau dirginti skrandį ir pasižymėti silpnesne sąveika su maistu.
Hemoglobino rodiklis paprastai pradeda gerėti jau po pirmojo gydymo mėnesio, tačiau geležies atsargų atkūrimui reikia daugiau laiko. „Hemoglobino lygis paprastai pradeda kilti jau po pirmojo mėnesio, tačiau organizmo geležies atsargoms atkurti reikia daugiau laiko.
Jei po kelių mėnesių kraujo rodikliai vis dar prasti, būtina ieškoti kitų priežasčių – galbūt trūksta ne geležies, o vitamino B12,“ – pabrėžia K.Šnirpūnienė.
Gydymo trukmę ir tinkamiausią geležies formą turėtų parinkti gydytojas. Tam tikrais atvejais gali būti reikalinga ir intraveninė geležies infuzija. Todėl svarbu neapsiriboti vien papildų vartojimu: reikia nustatyti stokos priežastį, prireikus koreguoti mitybą, įvertinti produktų ir preparatų sąveikas bei gydymo planą aptarti su specialistu.