Storosios žarnos vėžys gali ilgą laiką nesukelti jokių pastebimų simptomų, tačiau ankstyvai ligos diagnostikai galima atlikti slapto kraujavimo testą. Jis išmatose aptinka net labai mažus kraujo kiekius, kurių plika akimi pamatyti neįmanoma.
„Šie tyrimai ieško labai nedidelių kraujo kiekių išmatose. Jei akimi matome kraujo gramus, tai šiais testais galime nustatyti dešimttūkstantąsias kraujo gramų dalis“, – laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus. Jis pabrėžė, kad teigiamas tyrimo atsakymas savaime dar nereiškia storosios žarnos vėžio.
Testą galima atlikti namuose
Pasak T. Poškaus, slapto kraujavimo tyrimas yra neskausmingas, nekenksmingas ir nesudėtingas. Jį galima atlikti namų sąlygomis.
„Šitas tyrimas neskausmingas, nėra žalingas ir nesudėtingas atlikti. Pastaruoju metu daugelis yra bandę COVID-19 testą atlikti namų sąlygomis. Slapto kraujavimo tyrimas atliekamas tuo pačiu principu – jį galima pasidaryti namie“, – pasakojo gydytojas.
Jei tyrime kraujo pėdsakų nerandama, tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo įtarti ligą. Vis dėlto po poros metų tyrimą rekomenduojama pakartoti. Gavus teigiamą atsakymą, reikėtų kreiptis į gydytoją – tikėtina, kad bus paskirta kolonoskopija, padėsianti nustatyti kraujavimo šaltinį.
Maždaug 60–70 proc. žmonių, kuriems nustatomas teigiamas slapto kraujavimo testo rezultatas, piktybinių pakitimų neturi. Apie trečdaliui pacientų randami polipai. Juos pašalinus galima užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui. Storosios žarnos vėžys nustatomas maždaug 2–2,5 proc. atvejų.
„Bet dažniausiai tai yra ankstyvų stadijų navikai, nes jie nustatyti profilaktiškai, kai žmogus jokių simptomų dar nejautė“, – pabrėžė T. Poškus.
Patikra gali sumažinti mirties riziką
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurią galima aptikti ne tik ankstyvoje, bet ir ikivėžinėje stadijoje. Todėl profilaktiniai tyrimai turi didelę reikšmę.
„Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą.
Turime lietuviškus duomenis: jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, tai rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 proc. Čia kalba eina apie 50–75 metų žmones. Jeigu testas yra teigiamas, bet ten randamas polipas, tai rizika praktiškai nepadidėja. Tačiau, jeigu testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, tai rizika padvigubėja. Ji tampa apie 9, beveik 10 proc. Taigi, turime aiškų įrodymą, kad radę kraujo pėdsakus ir pasidarę kolonoskopiją mes reikšmingai sumažiname riziką numirti dėl bet kokios priežasties per artimiausius 5-erius metus“, – akcentavo T. Poškus.
Nemokamai tikrinami 50–74 metų gyventojai
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, pagal kurią 50–74 metų gyventojai gali nemokamai pasitikrinti. Norint atlikti tyrimą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau į programą patenka ne visi, kuriems ji priklauso. Pasak T. Poškaus, kartais šeimos gydytojai nespėja pasiūlyti atlikti tyrimą, o patys pacientai nežino apie tokią galimybę ir nemokamo testo nepaprašo. Nuo 2009 metų Lietuvoje pagal šią prevencinę programą jau atlikta beveik 2 milijonai patikros procedūrų.
„Yra žmonių, kurie tikrinosi jau 5–6 kartus, bet yra nemaža dalis pacientų, kurie to dar nedarė nei karto“, – pastebėjo T. Poškus.
Gydytojo teigimu, požiūris, kad sveikata turi pasirūpinti kažkas kitas, o ne pats žmogus, yra sovietmečio paveldas.
„Man ir mano artimiesiems mano sveikata yra brangiausias turtas. Turiu pats stengtis, kad ją išlaikyčiau“, – pabrėžė jis.
Rizika gali būti aktuali ir jaunesniems
Slapto kraujavimo testas nėra skirtas tik vyresniems žmonėms. T. Poškus paaiškino, kad valstybės lėšomis tyrimas apmokamas tiems, kuriems kyla didžiausia rizika susirgti, tačiau nuo onkologinių ligų nėra apsaugoti ir jaunesni žmonės.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose patikros programa ilgą laiką vykdyta nuo 50-ies, o dabar yra nuo 45-erių metų. Ko gero, ir Lietuvoje judėsime į jaunesnę pusę. Yra tokia tendencija“, – pasakojo gydytojas.
Ypač svarbu įvertinti šeimos istoriją. Jei storosios žarnos vėžiu sirgo artimas giminaitis – tėvas, mama, sesuo ar brolis – pasitikrinti reikėtų 10 metų anksčiau nei susirgo šis šeimos narys.
„Pavyzdžiui, artimajam vėžys buvo 52 metų. Vadinasi, man tikrintis reikėtų nuo 42 metų. Turime įvertinti ir asmeninę riziką“, – patarė T. Poškus.