Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau jo reikšmė priklauso nuo rūšies, kiekio ir bendros žmogaus širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Profesorė Jurgita Plisienė paaiškina, ką svarbu žinoti apie cholesterolį, paveldimumą, mitybą, fizinį aktyvumą ir statinus.
1. Ne visas cholesterolis yra žalingas
Cholesterolis yra būtina organizmo medžiaga. Jis naudojamas ląstelėms, steroidiniams ir lytiniams hormonams gaminti, dalyvauja tulžies bei vitamino D sintezėje ir yra ląstelių membranų sudėtinė dalis. Dėl to visiškai atsisakyti cholesterolio neįmanoma ir nereikia.
„Cholesterolis yra dviejų rūšių – tai didelio tankio cholesterolis (DTL), dar vadinamas geruoju, kuris iš kraujo pašalina vadinamąjį blogąjį cholesterolį, pernešdamas jį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Didelio tankio cholesterolio naudinga turėti daugiau. Kita rūšis yra mažo tankio cholesterolis (MTL), vadinamas bloguoju, kurio padidėjimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Jis gali patekti į kraujagyslių sienelę, pažeisti jos vientisumą ir sukelti aterosklerozinių apnašų – plokštelių – susidarymą, o tai susiaurina arterijas. Šis plokštelių kaupimosi procesas vadinamas ateroskleroze. Tai gali sukelti rimtų problemų, priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės labiau paveiktos – širdies, miego ar kojų arterijos. Todėl mažo tankio cholesterolio kiekis organizme turėtų būti mažesnis. Dar viena riebalų rūšis kraujyje – trigliceridai. Didelis jų kiekis paprastai reiškia, kad reguliariai suvalgote daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Per didelis trigliceridų kiekis gali padidinti širdies ligų riziką“, – teigia prof. J. Plisienė.
Gydytojos vertinimu, svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą cholesterolio rodiklį, bet ir į gerojo bei blogojo cholesterolio santykį. Sveikam žmogui šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai sukels didelių problemų, tačiau didėjant širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, MTL cholesterolio rodiklis turėtų būti mažesnis.
„Jeigu pacientas jau serga kuria nors širdies ir kraujagyslių liga, tai reiškia, kad jo kraujagyslių vidinė sienelė turi mikropažeidimų.
Tokiu atveju net ir normalus cholesterolio kiekis gali prilipti prie tų pažeistų kraujagyslių, jas užkimšti ir sukelti įvairių komplikacijų. Tad visada reikia laikytis šios taisyklės – kuo didesnė kardiovaskulinė rizika, tuo mažesnis cholesterolis“, – aiškina profesorė.
Atliekant kraujo tyrimus, todėl ypač svarbu įvertinti, ar mažo tankio cholesterolio kiekis neviršija nustatytos normos.
2. Padidėjusį cholesterolį lemia ne vien gyvenimo būdas
Cholesterolio kiekį gali veikti ir paveldimumas, ir įgyti rizikos veiksniai. Apie galimą genetinę riziką verta pagalvoti, jei šeimoje pasitaikė staigių mirčių, infarktų ar širdies ir kraujagyslių ligų jauname amžiuje, taip pat dislipidemijos atvejų.
„Jeigu jūsų šeimoje yra buvę, pavyzdžiui, staigių mirčių, infarktų arba širdies ir kraujagyslių ligų esant jauno amžiaus, taip pat dislipidemijos atvejų, į tai būtina atsižvelgti, nes genetika yra labai svarbus veiksnys. Tokiu atveju vien padidėjęs cholesterolis gali būti rimta bėda, todėl reikia pradėti jį gydyti jauno amžiaus, nes tokiems pacientams yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau visuomet svarbu atsižvelgti į visumą, įvertinti visus rizikos veiksnius, visą paciento anamnezę, negalima vertinti tik vieno kriterijaus“, – sako ji.
Rizikai svarbus ir amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo labiau didėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Specialistė atkreipia dėmesį ir į lyčių skirtumus. Jaunas moteris nuo šių ligų dažniau apsaugo estrogenai, tačiau rizika padidėja natūraliai sumažėjus šių hormonų kiekiui. Vyrai kardiovaskulinėmis ligomis dažniau suserga jauname amžiuje.
3. Vien atsisakyti riebaus maisto ne visada pakanka
Apie 80 proc. cholesterolio pagamina pats organizmas, o su maistu gauname maždaug 20 proc. Tad net ir iš esmės pakoregavus mitybą, MTL cholesterolio kiekį galima sumažinti tik apie 20–30 proc.
„Tad net jeigu tobulai susitvarkysime mitybą, mažo tankio cholesterolio kiekį galėsime pakoreguoti tik apie 20–30 proc., nes likusią jo dalį gamina mūsų organizmas. Tačiau tai nereiškia, jog nereikia kreipti dėmesio į mitybą – kartais užtenka sumažinti cholesterolio kiekį 20–30 proc., kad smarkiai sumažėtų kardiovaskulinių įvykių rizika“, – tvirtina gydytoja.
Pasak jos, cholesterolio kiekį sumažinus 1 mmol/l, o padidėjusį kraujospūdį – bent 10 mmHg, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti iki 80 proc.
4. Judėjimas cholesterolio kiekį veikia palankiai
Reguliari fizinė veikla padeda didinti DTL, arba gerąjį, cholesterolį, o šis prisideda prie blogojo cholesterolio mažinimo kraujyje.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas bent 3 kartus per savaitę po 45 minutes gali užtikrinti gerą sveikatą. Jeigu mažai judame, rūkome, vartojame nemažai alkoholio, yra padidėjęs svoris, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rizikuojame susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Fizinis aktyvumas yra būtina kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
5. Kada būtini vaistai?
Cholesterolio mažinimo būdas parenkamas individualiai. Jei žmogus yra sveikas, rodiklius kartais galima koreguoti keičiant gyvenimo būdą. Tačiau pacientams, patyrusiems infarktą ar insultą, kuriems atlikta širdies operacija, nustatyti kraujagyslių susiaurėjimai ar periferinių arterijų liga, statinai yra būtini.
„Tai nėra vien tik mano nuomonė, tai faktas, įrodytas tyrimais ir patvirtintas visų pasaulio ekspertų. Jeigu žmogus jau yra patyręs kardiovaskulinių įvykių arba serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vien sveika mityba nepadės, statinus būtina vartoti tam, kad blogojo cholesterolio kiekis būtų sumažintas iki mažiau negu 1,4 mmol/l. Be to, reikia suprasti, kad vaistai skiriami ne be reikalo, viskas daroma dėl paciento gerovės – kad jis ilgiau gyventų, kad neištiktų pakartotinių įvykių. Blogąjį cholesterolį galima mažinti statinais, o jeigu tai nepavyksta, galima pridėti ir ezetimibą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu vartojami vaistai nuo cholesterolio, reikia paisyti sveikos mitybos principų – vengti sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų, hidrintų riebalų ir cukraus. Tai yra trys didžiausi mūsų priešai. O augalinės kilmės riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus ir šių riebalų turintys produktai, tokie kaip avokadai, kaip tik turi didžiulę naudą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“, – pabrėžia ji.
Naudinga laikytis ir Viduržemio jūros regiono mitybos principų. Jos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, ypač tyras alyvuogių aliejus, žuvis, fermentuoti pieno produktai ir labai nedidelis kiekis mėsos.
6. Ką svarbu žinoti apie statinų šalutinį poveikį?
Profesorė pabrėžia, kad vaistai nuo cholesterolio yra išsamiai ištirti. Nors žmonės neretai baiminasi dėl galimo poveikio kepenims, raumenims ar atminčiai, nepageidaujamos reakcijos pasireiškia retai.
„Nepaisant to, žmonės labai baiminasi šalutinio šių vaistų poveikio. Žinoma, pašalinis poveikis gali pasireikšti, tačiau tai būna išskirtinai retai. 2019 m. Amerikoje buvo atliktas labai įdomus SAMSON tyrimas, kuris parodė, kad net 90 proc. šalutinio poveikio atvejų pasireiškia ne dėl vaiste esančių medžiagų, o dėl pacientų įsitikinimo, kad vaisto vartojimas sukels šalutinį poveikį. Tyrimo metu vieni pacientai vartojo statinus, o kiti – placebo tabletes, neturinčias jokio poveikio sveikatai. Tačiau tiek vieni, tiek kiti patyrė šalutinių reakcijų. Tai buvo pavadinta „nocebo“ efektu“, – sako ji.
Pasak specialistės, dalis žmonių mano, kad statinai pažeidžia kepenis, sukelia raumenų skausmus ar demenciją. Tačiau ji teigia priešingai: vaistai nuo cholesterolio gali apsaugoti nuo demencijos ir Alzheimerio ligos. „Apskritai dar nė karto nėra tekę reanimacijose matyti pacientų, kurie ten būtų atsidūrę dėl, pavyzdžiui, ūmaus kepenų nepakankamumo, sukelto vaistų nuo cholesterolio. Reanimacijos pilnos pacientų, patyrusių infarktą“, – pabrėžia gydytoja.
7. Statinų negalima vartoti savo nuožiūra
Statinai veikia tol, kol yra vartojami. Todėl, savavališkai nutraukus gydymą, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje sugrįžta į pradines ribas.
„Statinai nėra antibiotikai, kuriuos reikia vartoti tol, kol infekcija ar bakterijos yra sunaikinamos. Statinai veikia tol, kol žmogus juos vartoja. Jeigu jie nutraukiami, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje grįžta į pradines ribas. Tad jokiu būdu negalima statinų vartoti taip, kaip norisi, pavyzdžiui, vieną kartą per savaitę arba kas antrą dieną. Juos privaloma vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas. Net jeigu vartojant cholesterolio kiekis sumažėjo, negalima nutraukti vaistų“, – teigia gydytoja.
Prof. J. Plisienė ragina rūpintis sveikata kasdien, palaipsniui keičiant mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Jos teigimu, tuomet vaistų gali neprireikti arba jų gali reikėti mažiau ir vėliau. Tačiau atsiradus ligoms ji pataria pasitikėti šiuolaikine medicina, gydytojais ir paskirtu gydymu, nepamirštant sveikos gyvensenos.