Darbo sauga apima ne vien akivaizdžius fizinius pavojus. Viena iš ilgainiui susiformuojančių rizikų – per mažas fizinis aktyvumas, tapęs įprasta daugelio darbuotojų kasdienybe. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas yra viena pagrindinių su darbu susijusių sveikatos rizikų. Lietuvoje sėdimą arba mažo fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą dirba apie 36 proc. vyrų ir 42 proc. moterų.
Ilgo sėdėjimo poveikis organizmui
Mažas judėjimas gali paveikti ne tik nugarą, raumenis ar laikyseną. Ilgas sėdėjimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei nutukimo rizika. Nuolatinis darbas prie ekrano taip pat gali lemti regėjimo diskomfortą, galvos skausmus ir didesnį nuovargį.
Fizinis neveiklumas gali turėti įtakos ir emocinei savijautai – slopinti energiją bei bloginti nuotaiką, ypač tuomet, kai darbo dienoje trūksta pertraukų ir kūno padėties kaitos.
„Skirtingai nei fizinį pavojų keliančiose darbo vietose, biuruose ar dirbant nuotoliniu būdu rizikos dažnai lieka nepastebėtos. Ilgos valandos prie kompiuterio, ribotas judėjimas ir nuolatinis ekranų naudojimas siejami su dažnesniais nusiskundimais dėl nugaros, regos ar bendros savijautos.
Tokiose darbo vietose didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai – kiek judame, ar darome pertraukas, kaip organizuojame savo darbo laiką”, – sako Audrius ZINEVIČIUS, „Lietuvos draudimo” specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Kasdieniai būdai sumažinti riziką
Sėdimo darbo poveikį galima mažinti į darbo rutiną įtraukiant trumpas, bet reguliarias pertraukas. Kas 30–60 minučių verta atsistoti, ištiesti kojas ar atlikti paprastus tempimo pratimus. Taip pat svarbu tinkamai susireguliuoti darbo vietą: ergonomiška kėdė, tinkamas monitoriaus aukštis ir geras apšvietimas padeda mažinti raumenų bei akių įtampą.
- Pertraukų metu pasivaikščioti arba atlikti kelis lengvus pratimus.
- Į darbo dieną įtraukti stovimus susitikimus ar kitus judėjimo momentus.
- Keisti kūno padėtį ir nestovėti ar nesėdėti ilgą laiką be pertraukos.
- Riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų.
Per savaitę rekomenduojama skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Naudos gali duoti ir nedideli kasdieniai pokyčiai: dažnesnis pakilimas nuo kėdės, lipimas laiptais ar važiavimas dviračiu. Tokie įpročiai gerina savijautą ir gali mažinti ilgalaikių ligų riziką.
„Ilgalaikio sėdėjimo poveikį galima mažinti gana paprastais kasdieniais sprendimais. Svarbu reguliariai daryti pertraukas, keisti kūno padėtį, pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo.
Taip pat verta riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Tokie įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ir sumažinti ilgainiui atsirandančių negalavimų riziką”, – sako A. Zinevičius.
Sveikatos draudimo duomenyse – paslaugų sezoniškumas
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad darbuotojams sveikatos priežiūra yra aktuali. Pernai jie registravo daugiau nei 280 tūkst. darbdavio suteikiamo sveikatos draudimo žalų. Dažniausiai jos buvo susijusios su gydytojų konsultacijomis, diagnostika ir laboratoriniais tyrimais.
Duomenyse taip pat matoma sezoniškumo tendencija. Aktyviausiai sveikatos paslaugos naudojamos pirmąjį metų ketvirtį – tuomet rodiklis buvo apie 15 proc. didesnis už vidutinį mėnesio lygį. Rudenį jis buvo maždaug 10 proc. didesnis, o vasarą, pavyzdžiui, rugpjūtį, registruojamų žalų skaičius sumažėdavo apie 25 proc.
Siekiant sumažinti ilgalaikes sveikatos išlaidas ir išsaugoti darbuotojų darbingumą, svarbus tiek darbdavių, tiek darbuotojų dėmesys prevencijai. Tam gali padėti švietimas apie ergonomiką, reguliarių pertraukų skatinimas, galimybė atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus ir paskatos rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą.