Šiandieninėje visuomenėje šeimos iššūkiai dažnai lieka užkulisiuose, tačiau viešas atvirumas apie skaudžias patirtis gali padėti ne tik patiems nukentėjusiems, bet ir plačiajaiauditorijai suvokti sudėtingas situacijas bei rasti palaikymą. Vienas iš tokių atvirų pasakojimų yra trijų vaikų tėvo, žinomo atlikėjo ir laidų vedėjo Sauliaus Urbonavičiaus-Samo istorija, kuris neseniai dalijosi savo patirtimi „Tėvų darželio“ ir TV3 organizuotoje tinklalaidėje „Tėvai paprastai“.
Saulius pasakoja apie savo šeimos išbandymus ir tėvystės kasdienybę, kurią apėmė skausmingi išbandymai dėl žmonos priklausomybės nuo alkoholio. Vyras atvirai prisipažįsta, jog viskas prasidėjo nuo atrodytų nekaltų vakarų su draugais ir „vyno taurės“, tačiau laikui bėgant šis įprotis tapo nuolatiniu kasdieniu gyvenimo palydovu, kuris jau nebeklosto galimybės išlikti šeimos vienybei.
Alkoholis šeimoje – nevaldomas priešas
Sauliaus žmona pasirinko „kitą kelią“ – kelyje kartu su alkoholiu, kuris, anot vyro, labai skaudžiai pražudo ir naikina žmonių gyvenimus. Iš pradžių tai buvo draugiški susitikimai, vėliau – nuolatinė priklausomybė. Vyras prisimena, jog jo gyvenimas kaip viešo asmens buvo kupinas koncertų, išvykų, susitikimų, dažnai vykdavusių su gėrimais – tame visada dalyvavo ir jo žmona. Tačiau šventė greitai virto tragedija, o šeimos kasdienybė virto sunkiu išbandymu.
Supratęs situacijos rimtumą, Saulius suprato, kad jis turi prisiimti atsakomybę už vaikų gerovę ir pasiimti juos gyventi pas save. Tuo metu jo sūnui buvo dvylika metų, dukrai – šešiolika. Šis sprendimas vyrui buvo itin sunkus, tačiau reikalingas, norint apsaugoti vaikus nuo žalingos aplinkos ir suteikti jiems saugumą bei stabilumą.
Tėvystės iššūkiai ir kaltės jausmas
Gyvenant tokioje situacijoje Saulius ne kartą kovojo su savimi, prisipažindamas, jog dažnai jautėsi kaltas dėl to, kad daug laiko praleido darbe ir koncertuose, o ne su šeima.
Jis apibūdina savitą gyvenimo ritmą kaip „jūreivio“ kelią – dažnos išvykos ir intensyvus darbo grafikas neleido būti nuolatos šalia. Tačiau vyras taip pat atvirai pripažįsta, jog suaugęs žmogus pats privalo atsakyti už savo sprendimus, o jo prioritetas tapo vaikų saugumo užtikrinimas.
Kaltės jausmas ir savianalizė – tai natūralus procesas, kurį išgyvena daug tėvų, susidūrusių su šeimos krizėmis. Saulius teigia, kad nors viskas buvo bandoma spręsti šeimos viduje, alkoholis dažnai tampa neišvengiama problema, kuri reikalauja ne tik asmeninės stiprybės, bet ir visuomenės supratimo bei paramos.
Vaikų poreikis turėti abu tėvus
Psichologinės ekspertės, „Tėvai ryšyje“ projekto autorės Renatos Cikanaitės įžvalgos pabrėžia, kad vaikų psichikai labai svarbu turėti abu – tiek tėčio, tiek mamos – modelius. Jeigu šeimoje trūksta vieno iš jų, rekomenduojama vaikui užtikrinti ryšį su kitais artimais žmonėmis, kurie gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti formuoti asmeninį identitetą.
Mergaitėms, augančioms vien su tėčiu, svarbus moteriškos figūros atspindys, kad jos galėtų save atpažinti ir formuoti savo pačių moterišką tapatybę. Tokiais atvejais artimos tetos, močiutės, auklėtos arba net mokytojos vaidmuo gali tapti svarbiu paramos šaltiniu.
Renata taip pat pabrėžia, kad nors tėvas gali atnešti meilę ir apsaugą, negalės pakeisti motinos suteikto moteriškumo, kuris lemia vaikų emocinį ir socialinį vystymąsi. Be to, būtina išlaikyti pagarbius santykius tarp tėvų, net jei iškilę sunkumai, nes vaikai neretai jaučia stiprų skausmą, jei vienas iš tėvų yra kritikuojamas ar žeminamas.
Išvados
Sauliaus Urbonavičiaus-Samo atvirai pasidalinta patirtis yra svarbi pamoka tiek tėvams, tiek visuomenei. Šeimos iššūkiai, ypač susiję su priklausomybėmis, nėra lengvi, tačiau viešas dialogas gali padėti priimti reikiamus sprendimus ir rasti pagalbą. Be to, tai primena, koks svarbus yra abipusis palaikymas, pagarba ir rūpestis vaikais, ypač kai šeimoje iškyla sudėtingos situacijos.
Šeima yra pamatinis visuomenės elementas, todėl kalbėti atvirai apie skaudžius išbandymus ir ieškoti sprendimų yra ne tik reikalinga, bet ir būtina siekiant kurti sveikesnes artimųjų bendruomenes.
