Gėjų lygos lyderis V.Simonko papasakojo, kas yra nebinariniai žmonės: „Mūsų visuomenė keičiasi“

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie įvairias lyčių tapatybes, o viena iš jų – nebinarinė tapatybė – sulaukia vis daugiau dėmesio. Po skandalingojo 2024 metų „Eurovizijos“ konkurso, kuriame triumfavo Šveicarijos atstovas Nemo, viešojoje erdvėje ne kartą buvo diskutuojama apie lyčių įvairovę ir galimybę visuomenei suvokti kitas, su tradicine vyro ir moters samprata nesutampančias lytis. Nemo, atvirai kalbėdamas apie savo lyties tapatybės paieškas, pabrėžė, kad savęs nelaiko nei moteriškos, nei vyriškos lyties atstovu, tokiu būdu išryškindamas nebinarinių žmonių egzistavimą ir jų teises.

Kas yra nebinariniai žmonės?

Nebinariniai asmenys – tai žmonės, kurių lyties tapatybė nepriklauso vien tik nuo vyriškos ar moteriškos sampratos. Jie savęs nepriskiria jokiai konkrečiai tradicinei lyčiai arba jaučia, kad jų tapatybė apima ir / arba viršija šiuos tradicinius ribojimus. Nebinarinių žmonių tapatybės spektras yra platus ir įvairus: kažkas gali laikyti save ir translyčiu, tik nevartoti tradicinių lyties kategorijų ribų. Tai asmenys, kurių identitetas yra individualus ir negali būti priverstinai sugrupuojamas pagal ribotus socialinius standartus.

Visuomenės pokyčiai ir lyties įvairovės pripažinimas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, požiūris į lyčių įvairovę sparčiai keičiasi. Lietuvos gėjų lygos lyderis Vladimiras Simonko pažymi, kad nors tokios tapatybės žmonių Lietuvoje daugėja, tai nereiškia, kad jie atsirado tik dabar – jie visada egzistavo, tik anksčiau visuomenė neturėjo sąlygų ar drąsos juos atvirai prisipažinti. „Mūsų visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, todėl ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nebijo pasakyti, kas jie yra“, – teigia V. Simonko.

Tačiau pokyčiai nereiškia, kad kelias į pripažinimą yra lengvas. Lietuvoje dar nėra įteisintos trečiosios lyties galimybės, diskutuojama ir apie teisines neapibrėžtumo problemas, pavyzdžiui, partnerystės įstatymo trūkumą.

Vis dėlto vis daugiau aktyvistų ir bendruomenių narių siekia užtikrinti, kad kiekvienas asmuo jaustųsi oriai ir turėtų teisę būti pripažintas toks, koks jis yra iš tikrųjų.

Kalba ir bendravimas su nebinariniais žmonėmis

Vienas iš iššūkių Lietuvoje yra kalbos prisitaikymas prie nebinarinių žmonių poreikių. Anglų kalboje daugėja atvejų, kai nebinariniai asmenys renkasi neutralųjį įvardį „they/them“, kuris lietuvių kalboje neturi tiesioginio atitikmens. Todėl dažnai rekomenduojama kreiptis vardu, taip gerbiant asmens lytinę tapatybę ir išvengiant klaidų. Tai svarbu ne tik kultūrinei, bet ir psichologinei asmens gerovei – jaustis suprastam ir pripažintam yra itin svarbu kiekvienam žmogui.

Žvilgsnis į ateitį

Visuomenės atvirumas ir švietimas apie lyčių įvairovę yra kertiniai veiksniai siekiant lygių teisių ir pagarbos nebinariniams žmonėms. Tai nėra tik mada ar trumpalaikė tendencija, o tikra socialinė realybė. Lietuvoje šių klausimų sprendimai dažnai yra užklumpami įvairių nuomonių ir įsitikinimų konfliktų, tačiau svarbiausia yra išlaikyti pagarbą žmogaus teisėms bei asmenybės laisvei.

Apibendrindamas, V. Simonko teigia: „Jeigu yra bent vienas žmogus, kuriam svarbu, kad visuomenė jį suprastų ir priimtų – tai jau yra motyvacija keistis.“ Tokie pokyčiai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o mūsų atvirumu ir supratingumu galime prisidėti prie geresnės, tolerantiškesnės visuomenės kūrimo.

2021-05-17, Švedijos ambasadorės Inger Buxton ir Lietuvos gėjų lygos pirmininko, festivalio „Baltic Pride“ organizatoriaus Vladimiro Simonko spaudos konferencija, skirta Tarptautinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją. 2021 m. Gegužės 17 d.
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *