Karolinskos instituto Švedijoje atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į galimą antioksidantų papildų poveikį vėžio progresavimui. Mokslininkai nustatė, kad vitaminai C ir E kai kuriais atvejais gali suaktyvinti procesus, padedančius navikams augti ir plisti. Ši išvada ypač svarbi žmonėms, kuriems diagnozuotas vėžys arba yra padidėjusi jo rizika.
Navikams būtinos naujos kraujagyslės
Augantiems ir metastazuojantiems navikams reikia deguonies bei maistingųjų medžiagų. Juos tiekia kraujas, todėl navikui svarbus angiogenezės procesas – naujų kraujagyslių susidarymas iš jau esančių.
Kai audiniuose ima trūkti deguonies, tai yra atsiranda hipoksija, vėžinės ląstelės siunčia signalus endotelio ląstelėms. Šie signalai skatina formuotis kraujagysles, kurios aprūpina naviką ir sudaro sąlygas jam augti.
Antioksidantai gali suaktyvinti angiogenezę
Tirdami, kaip navikuose formuojasi kraujagyslės, Karolinskos instituto mokslininkai aptiko netikėtą antioksidantų poveikį. „Nustatėme, kad antioksidantai suaktyvina mechanizmą, dėl kurio vėžiniai navikai formuoja naujas kraujagysles, o tai yra netikėta, nes anksčiau buvo manoma, kad antioksidantai turi apsauginį poveikį“, – sakė tyrimo autorius Martinas Bergo.
Jis taip pat teigė: „naujos kraujagyslės maitina navikus ir gali padėti jiems augti bei plisti“.
Įprastai antioksidantai neutralizuoja laisvuosius deguonies radikalus ir mažina oksidacinio streso daromą žalą. Oksidacinis stresas gali pažeisti DNR ir skatinti krūties, plaučių, kepenų, storosios žarnos, prostatos, kiaušidžių bei smegenų vėžio progresavimą.
Maistas ir papildai nėra tas pats
M. Bergo pabrėžia, kad antioksidantų, gaunamų su įprastu maistu, baimintis nereikėtų. Vis dėlto mokslininkas perspėja dėl papildomo jų vartojimo. „Daugumai žmonių nereikia papildomo jų kiekio, – sakė M.Bergo. – Tiesą sakant, vėžiu sergantiems pacientams ir žmonėms, kuriems yra padidėjusi vėžio rizika, tai gali būti žalinga.“
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad vitaminai C ir E, stabilizuodami BACH1 baltymą, gali paspartinti plaučių vėžio augimą ir plitimą.
BACH1 ir HIF-1-alfa vaidmuo
BACH1 baltymas suaktyvėja, kai organizme sumažėja laisvųjų deguonies radikalų. Taip gali nutikti vartojant antioksidantų papildus arba dėl spontaniškų navikų mutacijų, kurios skatina antioksidantų gamybą.
Tyrimas daugiausia buvo skirtas plaučių vėžiui. Mokslininkai analizavo vėžinių ląstelių organoidus, atliko bandymus su pelėmis ir tyrė žmogaus krūties bei inkstų navikų mėginius.
Navikuose, kuriuose BACH1 buvo suaktyvintas vartojant antioksidantus arba pernelyg išreiškus BACH1 geną, susiformavo daugiau naujų kraujagyslių. Tokie navikai taip pat buvo jautrūs angiogenezės inhibitoriams – vėžiui gydyti naudojamiems vaistams.
Mokslininkai nustatė, kad BACH1 gali skatinti angiogenezę ir tada, kai deguonies kiekis yra normalus. Tai reiškia, kad navikas naujas kraujagysles gali formuoti ne tik esant hipoksijai.
Paaiškėjo ir tai, kad BACH1 reguliuojamas panašiai kaip hipoksiją sukeliantis 1-alfa faktorius, arba HIF-1-alfa. Jo raiška siejama su navikų augimu ir metastazėmis, todėl tyrėjai mano, kad abu baltymai gali veikti sinergiškai.
Tyrimas gali padėti tikslinti gydymą
Angiogenezės inhibitoriai jau naudojami vėžiui gydyti, tačiau jų veiksmingumas skirtinguose klinikiniuose tyrimuose buvo nevienodas, o gydymas gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį. „Daugelyje klinikinių tyrimų buvo vertinamas angiogenezės inhibitorių veiksmingumas, tačiau rezultatai nebuvo tokie sėkmingi, kaip tikėtasi“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Ting Wang.
Pasak jos, nauji rezultatai gali padėti parinkti tinkamesnį gydymą. „Mūsų tyrimas atveria duris veiksmingesniems angiogenezės navikuose prevencijos būdams, – teigė T. Wang. – Pavyzdžiui, pacientams, kurių navikuose yra didelis BACH1 kiekis, antiangiogenezės terapija gali būti naudingesnė nei pacientams, kurių navikuose BACH1 kiekis yra mažas.“
Tolesniuose tyrimuose ketinama išsamiau analizuoti, kaip deguonies ir laisvųjų radikalų kiekis reguliuoja BACH1 baltymą, įvertinti klinikinę rezultatų reikšmę ir ištirti, ar panašūs mechanizmai būdingi kitoms vėžio formoms, įskaitant krūties, inkstų ir odos vėžį.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Journal of Clinical Investigation“.