7 požymiai, galintys signalizuoti apie kalcio trūkumą

Kalcis reikalingas ne tik stipriems kaulams ir dantims. Šis mineralas svarbus nervų sistemos veiklai ir daugeliui kitų organizmo procesų. Ilgai trunkantis jo stygius gali susilpninti dantis, prisidėti prie kataraktos ar osteoporozės – trapių kaulų ligos – išsivystymo, taip pat sukelti pakitimų smegenyse.

Ankstyvas kalcio trūkumas ne visada sukelia pastebimų simptomų, todėl jis gali būti ilgai ignoruojamas. Dažniausiai tai būna lengvas sutrikimas, tačiau negydomas gali lemti ir gyvybei pavojingas būkles. Įtarus kalcio stoką, reikėtų kreiptis į gydytoją – jis įvertins situaciją ir nuspręs, ar būtinas kraujo tyrimas.

1. Raumenų skausmai, mėšlungis ir tirpimas

Vienas dažniausių galimo kalcio trūkumo požymių – įvairūs raumenų sutrikimai. Gali pasireikšti:

  • raumenų skausmas, mėšlungis ar spazmai;
  • šlaunų ir plaštakų skausmas vaikštant arba judant;
  • rankų, plaštakų, pėdų ir kojų tirpimas ar dilgčiojimas.

Šie pojūčiai gali tai atsirasti, tai praeiti, tačiau jų ne visada pavyksta atsikratyti paprasčiausiai pajudėjus. Ryškesnį kalcio stygių gali rodyti viso kūno traukuliai. Kai kuriais atvejais jis gali būti susijęs ir su širdies aritmija ar net mirtimi.

2. Nuovargis ir sunkiau sutelkiamas dėmesys

Kalcio trūkumas gali būti susijęs su dideliu energijos stygiumi, bendru vangumu ir stipriu nuovargiu. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir nemiga, dar labiau alinanti organizmą. Kartu gali varginti galvos svaigimas, koncentracijos stoka, užmaršumas ar sumišimo pojūtis, apsunkinantis kasdienę veiklą bei protinį darbą.

3. Odos, nagų ir plaukų pokyčiai

Ilgą laiką trunkanti kalcio stoka gali paveikti odos ir nagų būklę. Galimi šie pokyčiai:

  • sausa oda;
  • trapūs, lengvai lūžinėjantys nagai;
  • alopecija, kai plaukai iškrenta vietomis;
  • egzema ar odos uždegimas, sukeliantis niežtinčias arba sausas dėmes;
  • psoriazė – lėtinė odos liga.

4. Kaulų tankio mažėjimas

Kaulai kaupia kalcį, tačiau jų tvirtumui ir tankiui palaikyti reikia pakankamo šio mineralo kiekio.

Kai kalcio organizme sumažėja, jo gali būti paimama iš kaulų. Dėl to jie tampa trapesni ir lengviau lūžta.

Ilgainiui kalcio stoka gali lemti osteopeniją – kaulų mineralinio tankio sumažėjimą. Ši būklė gali pereiti į osteoporozę: kaulai plonėja, tampa pažeidžiami, gali atsirasti skausmas ir laikysenos sutrikimų. Tokioms komplikacijoms išsivystyti kartais prireikia ne vienerių metų.

5. Sunkesni priešmenstruacinio sindromo simptomai

Kalcio trūkumas siejamas ir su stipriu priešmenstruaciniu sindromu (PMS). Viename prieš kelerius metus atliktame tyrime dalyvavę žmonės du mėnesius kasdien vartojo po 500 miligramų kalcio. Jie nurodė, kad pagerėjo nuotaika ir sumažėjo skysčių susilaikymas.

Mokslininkai padarė išvadą, kad vitamino D ir kalcio kiekis antroje menstruacinio ciklo dalyje gali turėti įtakos PMS simptomams. Todėl maisto papildai gali padėti juos palengvinti.

6. Burnos ir dantų problemos

Kai organizmui stinga kalcio, jis gali pradėti ieškoti kitų šio mineralo šaltinių ir pasisavinti jį iš dantų. Tuomet gali atsirasti:

  • dantų ėduonis;
  • dantų trapumas;
  • dantenų sudirgimas;
  • silpnos dantų šaknys.

Kūdikystėje patirtas kalcio trūkumas taip pat gali sutrikdyti dantų vystymąsi ir sukelti ilgalaikių pasekmių.

7. Nuotaikos pokyčiai ir depresija

Kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį tarp kalcio stokos ir nuotaikos sutrikimų, taip pat depresijos. Vis dėlto šiam ryšiui patvirtinti reikia daugiau ir išsamesnių įrodymų.

Jei kyla įtarimų, kad kalcio trūkumas gali prisidėti prie depresijos simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Prireikus jis atliks tyrimus ir rekomenduos kalcio preparatus ar kitą gydymą.

Kalcio šaltiniai kasdienėje mityboje

Lengviausias ir saugiausias būdas išvengti kalcio trūkumo – užtikrinti, kad jo pakaktų maiste. Į racioną galima įtraukti šiuos produktus:

  • pieną, jogurtą ir sūrį;
  • pupeles;
  • figas;
  • brokolius;
  • tofu;
  • sojų pieną;
  • špinatus;
  • riešutus.

Reguliarus šių produktų vartojimas padeda palaikyti optimalų kalcio kiekį organizme ir sumažinti su jo stoka siejamų sveikatos problemų riziką.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *