Vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtas tyrimas rodo, kad 14–49 metų amžiaus grupėje nuo 1990 iki 2019 metų nustatytų vėžio atvejų skaičius pasaulyje išaugo beveik 80 procentų – nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.
Didėjo ne tik diagnozių, bet ir mirčių skaičius
Dalį augimo ekspertai sieja su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, tačiau ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Nerimą kelia ir mirtingumo rodikliai: 2019 metais nuo vėžio mirė kiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų asmenų – 28 procentais daugiau nei 1990-aisiais.
Šioje amžiaus grupėje daugiausia mirčių siejama su krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžiu. Krūties vėžys per visus tris analizuotus dešimtmečius išliko dažniausiai diagnozuojama liga. Tuo metu sparčiausiai augo nosiaryklės, tai yra vietos, kur nosies nugarėlė susilieja su gerklės viršumi, ir prostatos vėžio atvejų skaičius. Vienintelė išskirta palankesnė tendencija – kepenų vėžio atvejų kasmet mažėjo 2,9 procentais.
Tyrėjai išskyrė galimus rizikos veiksnius
Tarptautinė mokslininkų komanda nurodė kelis veiksnius, galinčius prisidėti prie vėžio vystymosi jaunesniame amžiuje. Tarp jų – prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tyrėjai taip pat paminėjo genetinius veiksnius, fizinį neveiklumą ir nutukimą.
Vis dėlto aiškaus atsakymo, kodėl vėžio atvejų ankstyvame amžiuje daugėja, kol kas nėra. Tyrėjai pripažįsta: „vis dar neaišku, kodėl daugėja vėžio atvejų ankstyvame amžiuje.“
Analizuotos 204 šalys, pateikta prognozė iki 2030 metų
Vertindami 2019 metų Pasaulinio ligų masto tyrimo duomenis, mokslininkai išnagrinėjo 29 vėžio rūšių paplitimą 204 šalyse. Analizė parodė, kad labiau išsivysčiusiose valstybėse jaunesniems nei 50 metų žmonėms vėžys diagnozuojamas dažniau.
Tai gali būti susiję su geresnėmis sveikatos priežiūros sistemomis ir ankstesniu ligos nustatymu, tačiau tyrime pabrėžiama, kad tik kelios šalys jaunesniems nei 50 metų asmenims atlieka tam tikrus vėžio tyrimus.
Modeliavimo duomenimis, iki 2030 metų pasaulyje jaunesnių nei 50 metų žmonių vėžio atvejų gali padaugėti dar 31 procentu. Didžiausias augimas prognozuojamas 40–49 metų amžiaus grupėje. Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį, kad 1990–2019 metais pasaulio gyventojų skaičius padidėjo maždaug 46 procentais, todėl tai taip pat iš dalies galėjo lemti didesnį susirgimų skaičių.
Mokslininkai ragina tęsti tyrimus
Belfasto Karalienės universiteto gydytojos Ashleigh Hamilton ir Helen Coleman pabrėžė, kad būtina išsiaiškinti, kas lemia dažnėjančius vėžio atvejus tarp jaunų žmonių.
„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias pastebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad tam įtakos turi gyvenimo būdo veiksniai, o naujos sveikatos sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiota, lauko oro tarša ir įvairūs žalingi poveikiai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, dar tik tyrinėjamos“, – teigė jos su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.