Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka dažniausia mirties priežastimi. 2022 metais jos nusinešė beveik 21 tūkstančio žmonių gyvybes. Kardiologas Pranas Šerpytis pabrėžia, kad situaciją sunkina ne tik rizikos veiksniai, bet ir vėlyvas kreipimasis į medikus bei nevienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Pagalbos delsti negalima
Vieną svarbiausių problemų gydytojas mato tuomet, kai į skubią pagalbą dėl ūmių širdies sutrikimų kreipiamasi per vėlai. „Jei pradėsime nuo miokardo infarkto, kreipiamasi ne laiku. Pirmos valandos yra auksinės, kada reikia važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją“, – sako P. Šerpytis.
Kardiologams nerimą kelia ir daugybė užleistų ligų. Prie šios tendencijos, pasak specialisto, prisidėjo kovido pandemija – dabar matoma daugiau komplikuotų atvejų, kai pacientams prireikia intensyvesnio gydymo.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje paplitusios gerokai labiau nei daugelyje kitų Europos valstybių. Profesoriaus teigimu, tam įtakos turi nacionalinės sveikatos politikos ypatumai ir nuolat reformuojama sveikatos priežiūros sistema, kurioje ligų profilaktikai ilgą laiką nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
„Pas mus prevencinės programos buvo pradėtos per vėlai. Svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes patys esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų“, – teigia P. Šerpytis. Jis atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje ir Švedijoje miokardo infarktų bei mirtingumo nuo širdies ligų rodikliai yra gerokai mažesni.
Stresas, hipertenzija ir cholesterolis
Vienu reikšmingiausių širdies priešų profesorius vadina ilgalaikį stresą. Įtemptas gyvenimo tempas ir nuolatiniai technologijų dirgikliai apsunkina gebėjimą atsipalaiduoti. „Lėtinis stresas griaužia mūsų kraujagysles. Tada atsiranda kraujospūdis, keičiasi lipidų apykaita, vyksta kiti procesai“, – aiškina gydytojas.
Ne mažiau pavojinga yra arterinė hipertenzija, kuri ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų. Negydoma ji insulto riziką padidina net 10 kartų, o miokardo infarktas gali ištikti 6 kartus dažniau. Dėl to svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, o pastebėjus jo pokyčius – kreiptis į gydytoją.
Paskyrus vaistus, būtina laikytis jų vartojimo nurodymų.
Širdies veiklai neigiamą poveikį daro ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveika mityba bei fizinis aktyvumas yra svarbi apsauga, tačiau kai kuriais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo. P. Šerpytis pabrėžia, kad kompensuojami vaistai padeda kontroliuoti ligą, tačiau pacientas taip pat turi atsakingai laikytis gydytojo rekomendacijų.
Įpročius svarbu formuoti nuo mažens
Širdies sveikatai palanki gyvensena turėtų būti ugdoma dar vaikystėje. Gydytojas teigiamai vertina Vilniuje vykdomą programą „Tuk tuk, širdele“, per kurią jaunieji medikai švietimo įstaigose pasakoja vaikams apie širdies ligų rizikos veiksnius.
Judėjimas padeda mažinti stresą ir yra viena svarbiausių širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos priemonių. P. Šerpytis atkreipia dėmesį į tai, kaip visuomenė vertina fizinio aktyvumo stoką: „Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia.“
Profesorius ragina ne tik patiems daugiau judėti, bet ir įtraukti artimuosius. Vienas iš pavyzdžių – gimtadienio proga vietoj įprasto susibūrimo surengti žygį.
Paslaugų reikia ir regionuose
Prevencijos pastangas apsunkina sveikatos sistemos problemos. P. Šerpytis kalba apie ribotą kardiologų prieinamumą, ypač regionuose. „Žmonės serga ne tik Vilniuje, bet ir rajonuose. Jie irgi turėtų gauti pakankamą medicinos priežiūrą“, – pabrėžia profesorius.
Siekiant mažinti širdies ir kraujagyslių ligų naštą, reikalingas kelių priemonių derinys: ankstyva prevencija, sveikatai palankūs įpročiai nuo vaikystės, reguliarus kraujospūdžio ir kitų rodiklių stebėjimas, savalaikis kreipimasis pagalbos bei geriau visoje šalyje prieinama medicinos priežiūra.