Statinai kasdien vartojami siekiant sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Šie vaistai veiksmingai slopina „blogojo“ cholesterolio gamybą kepenyse, tačiau daliai žmonių gydymas gali sukelti nepageidaujamų simptomų. Raumenų skausmas, nuovargis ar virškinimo sutrikimai gali rodyti, kad konkretus preparatas nėra gerai toleruojamas, todėl jų ignoruoti nereikėtų.
Raumenų skausmas ir sumažėjusi ištvermė
Vienas dažniausiai minimų statinų šalutinių poveikių yra raumenų silpnumas arba maudimas, dar vadinamas statinų sukelta miopatija. Žmonės šiuos pojūčius apibūdina kaip kojų „kaulų laužymą“, nuolatinį sąnarių maudimą ar stiprų raumenų skausmą. Kai kuriais atvejais dėl to tampa sunkiau judėti, sumažėja fizinė ištvermė ir atsiranda nuolatinis nuovargis.
Dažnai atkreipiamas dėmesys ir į kofermentą Q10. Teigiama, kad statinai gali slopinti ne tik cholesterolio, bet ir šio kofermento gamybą. Kadangi Q10 svarbus ląstelių energijai, ypač raumenų audiniams, jo trūkumas siejamas su skausmu, jėgų stoka ir išsekimu. Tokie pokyčiai ypač pastebimi aktyviai gyvenantiems žmonėms, kuriems netikėtai suprastėja ištvermė.
Pykinimas ir kepenų funkcijos stebėjimas
Apie galimą vaistų netoleravimą gali signalizuoti ne tik raumenų, bet ir virškinimo sistemos simptomai. Kai kuriems pacientams po tabletės vartojimo pasireiškia pykinimas, sunkumo jausmas skrandyje arba noras vemti. Tokiais atvejais gydytojas gali svarstyti kitą gydymo variantą, įskaitant naujesnius preparatus, veikiančius per žarnyną, o ne tiesiogiai slopinančius kepenų fermentus.
Gydymo metu svarbu stebėti lipidogramos ir kepenų fermentų rodiklius. Statinai veikia kepenyse, todėl reguliarūs kraujo tyrimai leidžia laiku pastebėti galimus pokyčius ir kartu su gydytoju įvertinti, ar pasirinktas gydymas tebėra tinkamas.
Gyvensenos pokyčiai ir galimos alternatyvos
Egzistuoja požiūris, kad padidėjęs cholesterolis gali būti ne vien savarankiška problema, bet ir organizmo reakcija į vidinius uždegiminius procesus.
Pagal šią nuomonę cholesterolis veikia tarsi „tinkas“, padedantis užtaisyti kraujagyslių mikropažeidimus, kuriuos gali skatinti stresas, cukraus perteklius ar toksinai. Todėl svarbu vertinti ne tik cholesterolio rodiklį, bet ir galimas pagrindines jo pokyčių priežastis.
Dalis pacientų cholesterolio kiekį siekia koreguoti keisdami kasdienius įpročius:
- subalansuodami mitybą;
- didindami fizinį aktyvumą;
- mažindami sisteminį uždegimą;
- įtraukdami skaidulas ir omega-3 riebalų rūgštis.
Taip pat minimos burokėlių sultys ir augaliniai papildai, pavyzdžiui, raudonųjų mielių ryžiai bei berberinas. Jie gali būti svarstomi kaip papildomos priemonės, kai gydymas sukelia ryškų šalutinį poveikį, tačiau jų vartojimą taip pat reikėtų aptarti su specialistu.
Gydymo savarankiškai nutraukti negalima
Net ir pajutus nepageidaujamų simptomų, statinų vartojimo nereikėtų nutraukti savo nuožiūra. Gydymo keitimas ar mažinimas turi būti derinamas su gydytoju arba kardiologu, stebint kraujo tyrimų rezultatus. Kai kurie žmonės renkasi mažesnes dozes ar vaistų vartojimą kas kelias dienas, tačiau tokia taktika galima tik medikui įvertinus situaciją. Priešingu atveju gali padidėti insulto ar kitų rimtų komplikacijų rizika.
Raumenų skausmas, kojų ar sąnarių maudimas, bendras silpnumas ir pykinimas yra simptomai, kuriuos verta aptarti su gydytoju. Jie gali reikšti, kad pasirinktas gydymas konkrečiam žmogui nėra tinkamas arba jį reikia koreguoti. Saugiam cholesterolio valdymui svarbūs tyrimai, subalansuota mityba, gyvensenos pokyčiai ir nuolatinis bendravimas su sveikatos priežiūros specialistu.