Jeigu lipant laiptais, einant įkalne ar sparčiau judant ima trūkti oro, nereikėtų skubėti dėl to kaltinti amžiaus ar prastos fizinės formos. Dusulys ir sumažėjusi ištvermė gali būti ženklas, kad širdžiai sunku užtikrinti pakankamą kraujo ir deguonies tiekimą organizmui.
Vienas galimų paaiškinimų – širdies nepakankamumas. Kai širdis nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo, net nedidelis fizinis krūvis gali sukelti oro trūkumą, nuovargį ir silpnumą. Laiku atlikti tyrimai ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti pristabdyti ligos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada dusulys tampa įspėjamuoju ženklu?
Fizinio aktyvumo metu raumenims reikia daugiau deguonies. Organizmas į tai reaguoja dažnesniu ir gilesniu kvėpavimu. Tačiau nepaaiškinamas oro trūkumas, ypač atsirandantis atliekant įprastus veiksmus, neturėtų būti ignoruojamas.
Dusulį gali lemti antsvoris ar mažas fizinis aktyvumas, tačiau papildomi simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją. Jei kartu jaučiamas diskomfortas krūtinėje, vargina nuolatinis nuovargis ar oro trūkumas kartojasi, reikėtų susitarti dėl kardiologo konsultacijos.
Kas vyksta nusilpus širdžiai?
Susilpnėjusi širdis ne visada pajėgia tinkamai aprūpinti organus deguonimi prisotintu krauju. Širdies nepakankamumo atveju kairysis skilvelis gali nebeišstumti į didįjį kraujotakos ratą reikiamo kraujo kiekio. Tuomet kraujas gali kauptis plaučių kraujagyslėse, o kvėpavimas tampa sunkesnis.
Širdis taip pat gali pradėti plakti dažniau, bandydama patenkinti organizmo poreikius. Dėl to žmogus jaučiasi pavargęs net ilsėdamasis, o kasdienėms veikloms ir judėjimui lieka mažiau energijos.
Knarkimas ir naktinė apnėja
Ne kiekvienas knarkimas reiškia sveikatos sutrikimą, tačiau labai garsus knarkimas gali būti vienas iš naktinės apnėjos požymių. Tai trumpalaikis kvėpavimo nutrūkimas miego metu, galintis neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kvėpavimui sustojus, kraujyje staigiai sumažėja deguonies kiekis.
Tokia būklė sukelia papildomą krūvį širdies raumeniui ir gali didinti širdies ligų riziką.
Kaip sumažinti širdžiai tenkantį krūvį?
Pastebėjus širdies nepakankamumą galinčius rodyti simptomus, fizinio aktyvumo nereikėtų atsisakyti savarankiškai. Vis dėlto krūvis turėtų būti nuoseklus, saikingas ir suderintas su gydytoju, kad širdis nebūtų pernelyg apkrauta.
Kasdienėje mityboje svarbu riboti druską. Ji skatina skysčių kaupimąsi organizme, todėl gali didėti kraujo tūris ir širdžiai tapti sunkiau jį pumpuoti. Į racioną taip pat rekomenduojama įtraukti kalio ir magnio turinčių produktų – šios medžiagos padeda palaikyti normalų širdies ritmą.
Rūkymo atsisakymas taip pat yra svarbi širdies priežiūros dalis. Nikotinas ir dervos siaurina kraujagysles bei mažina deguonies pernešimą krauju, todėl širdžiai tenka dar didesnis krūvis.
Reikėtų nepamiršti ir emocinės įtampos. Stresas skatina adrenalino išsiskyrimą, o tai gali pagreitinti širdies plakimą. Kvėpavimo technikos padeda raminti nervų sistemą ir gali pagerinti plaučių ventiliaciją dusulio epizodo metu.
Tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius
Reguliari elektrokardiograma ir širdies echoskopija leidžia stebėti širdies būklę bei prireikus koreguoti medikamentinį gydymą. Širdžiai, kaip ir kitam raumeniui, reikalinga nuolatinė priežiūra, o ne nuolatinis darbas maksimaliu krūviu.
Dusulys lipant laiptais ar atliekant kitą įprastą veiklą gali būti svarbus signalas, kad širdžiai reikia dėmesio. Neignoruokite oro trūkumo, krūtinės diskomforto ir užsitęsusio nuovargio. Anksti nustatyta problema gali būti lengviau kontroliuojama, o gydytojo rekomendacijos, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir streso valdymas padeda sumažinti širdžiai tenkantį krūvį.