Širdies plakimo suintensyvėjimas, nelygus ritmas ar pojūtis, kad širdis tarsi „praleido“ dūrį, gali išgąsdinti. Kartais tai susiję su nuovargiu, stresu ar didesniu kavos kiekiu, tačiau ne visada tokius simptomus galima paaiškinti vien emocine įtampa. Širdies ritmo pokyčiai gali signalizuoti ir rimtesnes sveikatos problemas, todėl svarbu įvertinti, kada jie pasireiškia ir kokie simptomai juos lydi.
Kas gali sukelti širdies permušimus?
Vaistininkas Rimvydas Bakas sako, kad širdies permušimų priežasčių yra įvairių – nuo kasdienių įpročių iki širdies ir kitų organų ligų.
Dažnai tai lemia laikini veiksniai, pavyzdžiui, stresas, nerimas, kofeino turintys gėrimai, alkoholis, rūkymas, pervargimas, miego trūkumas ar intensyvus fizinis aktyvumas.
Taip pat šiuos pojūčius gali išprovokuoti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, skirti astmai, antidepresantai, psichotropiniai preparatai, kontraceptikai ar peršalimo vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino, – pasakoja vaistininkas.
Širdies ritmui įtakos gali turėti ir kai kurios maisto papildų sudedamosios dalys, elektrolitų disbalansas, susijęs su magniu ar kaliu, mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai bei menopauzė.
Kada permušimai gali būti susiję su stresu?
Trumpalaikiai ir reti epizodai dažnai nėra pavojingi. Vis dėlto svarbu stebėti, ar jie neužsitęsia, nepradeda kartotis dažniau ir neatsiranda be aiškios priežasties.
Jeigu širdies permušimai atsiranda po fizinio krūvio, išgėrus kavos, patiriant nerimą, stresą ar pervargimą, trunka neilgai ir greitai praeina pailsėjus, juos dažniausiai galima sieti su nervų sistemos reakcija
, – teigia specialistas.
Požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos
Į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant, jei širdies permušimus lydi:
- dusulys;
- galvos svaigimas ar silpnumas;
- alpimas;
- spaudimas krūtinėje;
- šaltas prakaitas;
- pykinimas.
Pavojingu požymiu taip pat laikoma situacija, kai ramybės metu pulsas ilgą laiką išlieka didesnis nei 120–130 smūgių per minutę.
Tokie simptomai gali būti rimtesnių širdies ligų požymis ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Ką daryti pajutus permušimus?
Prasidėjus širdies permušimams, reikėtų sustoti, atsisėsti arba atsigulti, pasistengti nusiraminti ir kelias minutes giliai kvėpuoti. Taip pat verta pasižymėti, kada epizodas prasidėjo, kiek truko, kaip dažnai kartojasi ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė. Ši informacija gali būti naudinga gydytojui.
Jeigu simptomai nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Nustatant priežastį gali būti atliekama EKG, skiriamas ilgalaikis Holterio tyrimas, kraujo tyrimai elektrolitų ir skydliaukės funkcijai įvertinti, taip pat tikrinama hemoglobino koncentracija. Prireikus atliekamas širdies ultragarsinis tyrimas arba krūvio testas.
Kasdienybėje rekomenduojama atsisakyti arba sumažinti kofeino ir energetinių gėrimų vartojimą, riboti alkoholį, daugiau dėmesio skirti miego higienai ir vengti pervargimo.
Kodėl nereikėtų savarankiškai vartoti papildų?
Viena dažnų klaidų – bandymas simptomus malšinti valerijonu ar gudobele, neieškant tikrosios priežasties.
Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti tiek magnio ar kalio trūkumas, tiek jų perteklius. Dėl to nereikėtų savarankiškai vartoti papildų vien todėl, kad kažkam jie padėjo
, – pažymi R. Bakas.
Papildų vartojimą ir gydymo strategiją geriausia patikėti gydytojui. Širdies permušimai neretai būna nepavojingi, tačiau užsitęsę, dažnai pasikartojantys ar kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais jie reikalauja profesionalaus medicininio įvertinimo.