Į gydymo įstaigą daugelis vyrų užsuka tik tada, kai atsiranda stiprus skausmas ar akivaizdus sveikatos sutrikimas. Tačiau nemažai ligų ir rizikos veiksnių ilgą laiką vystosi be pastebimų simptomų. Todėl net fiziškai aktyvus, darbingas ir gerai besijaučiantis žmogus gali nežinoti apie organizme vykstančius pokyčius.
Simptomų gali nebūti metų metus
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas E. Šivickas pabrėžia, kad kai kurios būklės progresuoja tyliai.
„Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto.
Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto, inkstų pažaidos ar kitų komplikacijų riziką“, – teigia gydytojas.
Taigi išoriškai sveika gyvensena ne visuomet parodo tikrąją organizmo būklę. Arterinė hipertenzija, dislipidemija, gliukozės apykaitos sutrikimai ir kepenų suriebėjimas gali būti nepastebimi ilgą laiką, nors palaipsniui didina rimtų ligų tikimybę.
Sportas nepašalina visų rizikų
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, tačiau jis nėra apsauga nuo visų sveikatos sutrikimų. Pasak E. Šivicko, aktyvūs vyrai taip pat gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas.
„Aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, tačiau jis neapsaugo nuo visų ligų. Net ir fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas“, – aiškina gydytojas.
Dėl to vien sportu pasikliauti nereikėtų. Rizikos veiksnius padeda įvertinti laboratoriniai tyrimai ir gydytojo konsultacija.
Pokyčiai, kurių nereikėtų nurašyti amžiui
Kreiptis į gydytoją verta pastebėjus naujus ar užsitęsusius savijautos pokyčius.
Platesnio sveikatos įvertinimo gali reikėti, jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miegas, vargina nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi kūno svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikų svyravimai.
„Jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miego kokybė, atsiranda nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikos svyravimai, verta pagalvoti apie platesnį sveikatos įvertinimą“, – teigia gydytojas.
Nuovargio priežastis gali būti mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai, gliukozės apykaitos problemos ar miego sutrikimai. Sumažėjęs libido ir erekcijos sunkumai kartais gali būti susiję su kraujagyslių arba hormonų pokyčiais.
Hormonų tyrimai ir savarankiško gydymo rizika
Kalbant apie vyrų sveikatą dažnai minimas testosteronas, tačiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis.
„Dažniausiai kalbama apie testosteroną, tačiau ne mažiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis.
Testosterono sumažėjimas gali pasireikšti sumažėjusiu libido, erekcijos sutrikimais, nuovargiu, prastesne nuotaika ar raumenų masės mažėjimu“, – pasakoja gydytojas.
Vis dėlto, prieš pradedant vartoti papildus ar hormoninius preparatus, svarbu išsitirti. E. Šivickas rekomenduoja nedelsti, kai simptomai yra nauji, stiprėja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
„Sunerimti verta tada, kai simptomai yra nauji, progresuoja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju svarbiausia ne pradėti savarankiškai vartoti papildus ar hormoninius preparatus, o kreiptis į gydytoją ir atlikti tikslingą ištyrimą“, – sako specialistas.
Profilaktiniai tyrimai padeda pastebėti rizikas
Profilaktiškai dažnai atliekami šie tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas;
- gliukozės tyrimas nevalgius;
- lipidograma;
- kreatinino tyrimas;
- kepenų fermentų tyrimai.
Prireikus papildomai gali būti tiriamas feritinas, vitaminas B12 ar vitaminas D. Lietuvoje taip pat vykdomos prevencinės programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligoms, prostatos bei storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai. Reguliarus sveikatos stebėjimas leidžia anksčiau pastebėti pokyčius, koreguoti gyvenseną ar laiku pradėti gydymą ir taip mažinti rimtų komplikacijų riziką.