Prasidėjus maudymosi sezonui, poilsį prie vandens svarbu derinti su atsargumu. Lietuvoje yra 120 oficialių maudyklų, tačiau pastaraisiais metais puikios kokybės maudyklų dalis sumažėjo. Nors upės, ežerai ir tvenkiniai vilioja poilsiautojus, jų vandenyje gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų, todėl reikšmingą vaidmenį turi ir gyventojų elgesys, ir institucijų vykdoma priežiūra.
Užterštas vanduo gali sukelti įvairių negalavimų
Natūraliuose vandens telkiniuose gali pasitaikyti žarnyno bakterijų, pirmuonių ir virusų. Tarp dažniausiai aptinkamų sukėlėjų minimos ešerichijos, salmonelės, kampilobakterijos, kriptosporidijos, giardijos, taip pat norovirusai, rotavirusai ir hepatito A virusas.
„Pakilus vandens temperatūrai ir padidėjus poilsiautojų skaičiui, jų kiekis vandenyje gali išaugti. Dažniausiai aptinkamos žarnyno bakterijos yra ešerichijos, salmonelės ar kampilobakterijos, taip pat pirmuonys (kriptosporidijos, giardijos) ir virusai – norovirusai, rotavirusai, hepatito A virusas. Šie sukėlėjai į vandenį patenka per nuotekas arba su žmonių ir gyvūnų išmatomis“, – perspėja sveikatos specialistai.
Didžiausia rizika kyla netyčia nurijus užteršto vandens. Tokiu atveju gali pasireikšti viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir karščiavimas.
Vandens žydėjimas – dar viena priežastis būti atsargiems
Šiltėjantis klimatas ir vandenyje susikaupiantis maisto medžiagų perteklius sudaro palankesnes sąlygas melsvabakterėms, dar vadinamoms cianobakterijomis, daugintis. Jų žydėjimas dažniausiai pastebimas kaip žalsvas arba rudas sluoksnis vandens paviršiuje. Kai kurios melsvabakterių rūšys išskiria toksinus, galinčius sukelti odos, virškinimo sistemos ar kepenų sutrikimų.
„Pats vanduo turi savybę apsivalyti ir jis atsinaujina. Problemos kyla, jei, pavyzdžiui, upėse kyla kokios avarijos ar būna nelegalūs nuotekų išleidimai. Užpraėjusiais metais buvo problema, nes Vilniaus miestas įtraukė naują maudyklą Naujojoje Vilnioje – Vilnelės, ir praktiškai visą sezoną buvo nustatomi mikrobiologinių parametrų viršijimai.
Aiškintasi ir išlindo neprisijungusių gyventojų prie nuotekų valymo įrenginių problema Tada buvo 2024 metų vasara. Tai savivaldybių rūpestis, – kalbėjo G.Norkienė. – Vis dėlto dauguma atvejų taršos atsitiktinės.“
Kaip sumažinti riziką prie vandens
Saugiausia rinktis oficialius ir savivaldybių prižiūrimus paplūdimius. Juose reguliariai vertinama vandens bei smėlio kokybė, o lankytojams paprastai įrengti tualetai, šiukšliadėžės ir persirengimo kabinos.
- Nesimaudykite turėdami atvirų žaizdų.
- Prižiūrėkite mažus vaikus, nes jie dažnai netyčia praryja vandens.
- Nesimaudykite vietose, kur matomas žalsvas ar rudas vandens paviršiaus sluoksnis.
- Nepalikite ir į vandenį nemeskite maisto likučių bei šiukšlių – jos gali skatinti bakterijų dauginimąsi ir pritraukti paukščius bei laukinius gyvūnus, galinčius platinti taršą.
Po maudynių atsiradus simptomams, kurie stiprėja arba ilgai nepraeina, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Informaciją apie maudyklų būklę verta sekti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimuose, o pastebėtą taršą pranešti savivaldybės institucijoms.
Maudyklų kokybę būtina vertinti kiekvieną sezoną
Statistiniai duomenys rodo, kad pernai apie 92,5 proc. maudyklų atitiko mikrobiologinius parametrus, o 2025 metais 86,7 proc. jų buvo įvertintos kaip puikios kokybės. Vis dėlto melsvabakterių gausėjimas ir pavieniai vietinės taršos atvejai rodo, kad prieš maudantis svarbu pasidomėti naujausia informacija ir išlikti budriems.