Kauno klinikinės ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas Gintautas Vislavičius per dešimtmečius atliko šimtus operacijų. Remdamasis savo patirtimi, jis sako, kad daliai žmonių operacijos galima išvengti arba bent jau ją atidėti – tam svarbu laiku rūpintis sveikata, neignoruoti simptomų ir nepamiršti aplinkos įtakos.
Gydytojo ir paciento pokalbis – ne mažiau svarbus už tyrimus
Pasak chirurgo, gydant žmogų neužtenka vertinti vien tyrimų rezultatus. Reikšminga ir tai, kaip pacientas jaučiasi, ką pasakoja apie savo būklę ir ar supranta galimus gydymo sprendimus. „Jei reikėtų sugrįžti į jaunystę, mediciną pasirinkčiau ir antrą kartą“.
G. Vislavičius pabrėžia, kad paciento išklausymas bei empatija gali padėti tiksliau planuoti gydymą. „Negalima pradėti nuo tyrimų, o pačioje pabaigoje, lyg tarp kitko, ligonio paklausti, kaip jis jaučiasi ir, ar viskas gerai. Jaunimas vis labiau nukrypsta į tą pusę, nutolsta nuo ligonio. Jie nagrinėja ligas pagal tyrimus, kompiuterinius duomenis, o pacientas yra paliekamas antrame plane“, – tikina pašnekovas.
Kaip sumažinti skubios operacijos tikimybę
Vienas svarbiausių būdų išvengti netikėtos operacijos – nuosekli prevencija. Tai reiškia reguliariai tikrintis sveikatą, laiku gydyti lėtines ligas ir neignoruoti rimtų simptomų. Chirurgo teigimu, apie 60 proc. operacijų atliekama planine tvarka, o 40 proc. – skubiai.
„Statistiškai maždaug 60 proc. operacijų yra atliekamos planine tvarka, o 40 proc. – skubios. Aišku, tie skaičiai nėra kaip kirviu nukirsti, visaip pasitaiko, tačiau pacientams visuomet priverstinai rekomenduoju susitvarkyti akivaizdžias ligas planine tvarka, kad vėliau netektų vidurnaktį, keliant stresą ir sau, ir gydytojams, tos operacijos įgyvendinti“, – teigia G. Vislavičius.
Pacientams svarbu:
- nepraleisti kontrolinių apsilankymų pas gydytoją;
- tinkamai gydyti infekcijas;
- reguliuoti kūno svorį, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį;
- pasidomėti jų sveikatos būklei tinkamais profilaktiniais tyrimais, skiepais ir kitomis gydytojo rekomenduojamomis priemonėmis.
Sveikatai įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas bei saikingas alkoholio vartojimas mažina daugelio pilvo ligų riziką.
Nerimas prieš operaciją yra natūralus
Gydytojas neslepia, kad įtampą prieš operaciją yra jautęs ir pats. „Pamenu, ir rankos, ir širdis drebėjo. Tai buvo apendicitas, o dar vietinėj nejautroj. Bebaigdamas operaciją netyčia įgnybiau pacientei į odą – moteris vos nepašoko nuo stalo. Vaje, kiek tuo metu buvo streso“, – juokiasi G. Vislavičius.
Jo vertinimu, pacientui jausti tam tikrą baimę ar jaudulį yra normalu. „Kiekvienas normalus žmogus bijo operacijos. Vienas mažiau, kitas daugiau, bet jei nebijo visai – iškart kyla įtarimas, kad ten gal kažkas ne visai taip. Aš manau, kad operacijos šiek tiek bijoti reikia visada. Visai nejusti jaudulio nėra gerai. Bent minimalus stresas turi būti. Mano supratimu, po to tai padeda ir gijimui, ir susikaupimui“, – pasakoja pašnekovas.
Sveikatą veikia ir aplinka
Ne visas rizikas žmogus gali kontroliuoti pats. Chirurgas atkreipia dėmesį, kad gyvenimo būdą galima keisti individualiai, tačiau aplinkos sprendimai dažnai nuo gyventojų nepriklauso.
„Jeigu gyvenimo būdą dar gali susitvarkyti pats, tai aplinkos klausimu tavo galimybės mažėja. Pavyzdžiui, aplink kertami medžiai, nuolatinis rekreacinių zonų mažinimas, susisiekimo tinklų tiesimas ten, kur šių neturėtų būti, išveda piliečius į gatves, skatina juos piketuoti, tačiau realaus mechanizmo, kuris leistų žmonėms daryti įtaką šiems procesams, tiesiog nėra“, – tikina G. Vislavičius.
Jis ragina visuomenę ir valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti aplinkos kokybei, nes ji tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą. Nors kiekvienos operacijos išvengti neįmanoma, atsakinga prevencija, laiku kreipimasis į gydytoją ir aktyvus paciento bei mediko bendravimas gali sumažinti skubaus gydymo poreikį.