Endometriozė gali ilgai likti neatpažinta
Endometriozė – dažna, tačiau ne visuomet laiku nustatoma ginekologinė liga. Su ja gyvena maždaug 10–15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Tarp pacienčių, kurios skundžiasi lėtiniais dubens skausmais, ši liga diagnozuojama net iki 70 proc. atvejų.
Diagnozės nustatymas neretai užtrunka, o pirmieji simptomai kai kurioms moterims pasireiškia dar paauglystėje. Dėl to svarbu neignoruoti pasikartojančio skausmo ir kitų organizmo siunčiamų signalų.
Kas vyksta sergant endometrioze?
Endometriozės metu už gimdos ribų aptinkama ląstelių, panašių į gimdos gleivinės audinį. Židiniai gali būti ant kiaušidžių, kiaušintakiuose, žarnyne, inkstuose ar kitose vietose.
Liga gali lemti endometriomų, dar vadinamų cistomis, susidarymą, pažeisti kiaušidžių audinį ir sumažinti kiaušidžių rezervą. Tai gali turėti įtakos vaisingumui.
„Labai dažnai būna ir taip, kad randame ligos židinius, kurie nesukelia visiškai jokių simptomų. Tikslios endometriozės priežasties niekas nežino, yra tik daug įvairių teorijų, pavyzdžiui, kad tai imuniteto sutrikimai arba kad per mėnesines gimdos gleivinės ląstelės patenka į pilvo ertmę ir ten implantuojasi“, – sakė R. Gricius.
Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį?
Endometriozė gali pasireikšti įvairiai. Dažniausi ligos požymiai yra:
- aštrus dubens skausmas;
- gausus kraujavimas per menstruacijas;
- kraujo dėmės tarp mėnesinių;
- skausmas lytinių santykių metu;
- pykinimas ir vėmimas;
- nuolatinis nuovargis;
- stiprūs galvos skausmai.
Šie simptomai gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, trukdyti dirbti, apsunkinti tarpasmeninius santykius ir kelti didelę psichologinę įtampą. Kai kuriais atvejais ji gali peraugti į depresiją.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas kartojasi ar stiprėja, prasideda gerokai anksčiau nei menstruacijos arba prieš mėnesines ir po jų pasirodo rudų išskyrų.
Kaip nustatoma liga ir pasirenkamas gydymas?
Endometriozei diagnozuoti atliekamas ultragarsinis tyrimas.
Kai simptomų yra daug, tačiau jų priežastis lieka neaiški, kartais prireikia skaidulinės ginekologinės laparoskopijos.
„Todėl operacijas stengiamasi atlikti kuo rečiau, pasirenkamas hormoninis, vaisingumo gydymas prieš pakartotines operacijas. Moterims, kurios nesilanko pas ginekologus ir endometriozės negydo labai ilgai, operuojant stipriai nukenčia kiaušidžių rezervas, tokiu atveju vėliau gali nepadėti net ir pagalbinis apvaisinimas“, – kalbėjo ginekologas.
Hormoninis gydymas gali pristabdyti ligos progresavimą ir sumažinti skausmą. Ekspertų komentaruose pažymima: „Endometriozę stabdo gimdymas ir kontraceptikų vartojimas, jei moteris naudoja, pavyzdžiui, spiralę su progestinais, implantą ar injekuojamus kontraceptikus. Jei tai nėra vartojama, progresavimas gali vykti labai skirtingu greičiu“.
Endometriozė ir vaisingumas
Ši liga gali apsunkinti pastojimą. Apie 15 proc. visų dėl nevaisingumo besikreipiančių pacienčių turi endometriozę. Pagalbinis apvaisinimas yra viena iš galimybių, tačiau jo kompensavimo sąlygos ir taikomi laiko rėmai ne visada atitinka individualią moters situaciją.
Dėl to svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą, stebėti simptomus ir neatidėlioti konsultacijos. Laiku atlikta diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali padėti išsaugoti gyvenimo kokybę bei vaisingumą.