Higienos instituto paskelbti 2018 metų duomenys rodo, kad pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys per metus iš esmės nesikeitė. Daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai navikai, o trečioje – išorinės priežastys.
2018 metais Lietuvoje mirė 39 574 žmonės – 568 mažiau nei 2017-aisiais. Bendrasis mirtingumo rodiklis siekė 14,1 mirusiojo 1000 gyventojų.
Trys pagrindinės mirties priežasčių grupės
Kraujotakos sistemos ligos sudarė 55,4 proc. visų mirčių, piktybiniai navikai – 20,3 proc., o išorinės mirties priežastys – 6,6 proc. Taigi daugiau nei 82 proc. mirčių buvo susijusios su šiomis trimis priežasčių grupėmis.
Skirtingos vyrų ir moterų mirčių tendencijos
2018 metais mirė 19 024 vyrai. Beveik pusę – 47,3 proc. – visų vyrų mirčių sudarė kraujotakos sistemos ligos. Tarp jų dažniausios buvo išeminė širdies liga, sudariusi 63,9 proc. mirčių nuo kraujotakos ligų, ir smegenų kraujagyslių ligos, siekusios 21,8 proc.
Piktybiniai navikai buvo 4 424 vyrų mirties priežastis, arba 23,3 proc. visų mirusių vyrų. Dažniausiai nustatyti trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys (21 proc.), priešinės liaukos vėžys (11,8 proc.) ir skrandžio vėžys (7,8 proc.).
Išorinių priežasčių grupėje mirė 1 878 vyrai. 55 proc. jų žuvo nelaiminguose atsitikimuose, o 28,9 proc. mirčių buvo susijusios su savižudybėmis – iš viso užregistruoti 543 tokie atvejai.
Tarp 20 550 mirusių moterų kraujotakos sistemos ligos sudarė 62,9 proc. Dažniausiai tai buvo išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Nuo piktybinių navikų mirė 3 604 moterys, arba 17,5 proc. visų mirusių moterų. Dažniausia onkologinė priežastis buvo krūties vėžys – jis sudarė 14,5 proc. moterų mirčių nuo piktybinių navikų. Taip pat buvo registruojamos mirtys nuo plaučių ir kiaušidžių vėžio.
Darbingo amžiaus žmonių ir vaikų mirtys
16–64 metų gyventojai sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Tarp vyrų ši dalis siekė 33,1 proc., tarp moterų – 12,2 proc.
Darbingo amžiaus vyrų mirčių struktūroje daugiausia sudarė:
- išeminė širdies liga – 17,8 proc.;
- virškinimo organų piktybiniai navikai – 7,2 proc.;
- tyčiniai susižalojimai – 6,3 proc.
Darbingo amžiaus moterims dažniausios buvo išeminė širdies liga (10,9 proc.), moters lyties organų piktybiniai navikai (9,9 proc.) ir virškinimo organų piktybiniai navikai (8,6 proc.).
Vaikų mirtingumas pastaruosius kelerius metus mažėjo. 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičius nuo 2014 metų sumažėjo 34,1 proc. 2018-aisiais mirė 89 šio amžiaus vaikai. Dažniausios jų mirties priežastys buvo išoriniai veiksniai, piktybiniai navikai ir nervų sistemos ligos.
Kūdikių iki vienerių metų amžiaus pagrindinės mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos ir įgimtos vystymosi ydos.
Duomenys išryškina prevencijos svarbą
Mirčių statistika rodo, kad visuomenės sveikatos srityje toliau būtina daug dėmesio skirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, sveikai gyvensenai, ankstyvai diagnostikai ir gydymo prieinamumui.
Mažinant mirtingumą nuo vėžio svarbios vakcinacijos priemonės, ankstyvosios patikros programos ir gyventojų sveikatos raštingumo stiprinimas. Išorinių priežasčių prevencija apima kelių ir darbų saugą, psichikos sveikatos stiprinimą bei savižudybių prevenciją. Šios priemonės ypač aktualios darbingo amžiaus vyrams, kurių mirčių struktūroje išorinės priežastys ir savižudybės užima reikšmingą vietą.
Ilgalaikių rezultatų galima pasiekti užtikrinant nuoseklias investicijas į visuomenės sveikatą, prieinamas prevencines programas ir tolygiai pasiekiamas sveikatos priežiūros paslaugas.