Stemplės vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, todėl diagnozuojamas jau pažengęs. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ligos rizika gali būti susijusi ne tik su ilgalaikiu rėmeniu, bet ir su miego trukme bei kokybe. Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas, habilituotas daktaras Eugenijus Stratilatovas pabrėžia, kad į užsitęsusius simptomus nereikėtų numoti ranka.
Ką apie stemplės vėžio riziką rodo miego tyrimai?
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai nustatė, kad rizika susirgti stemplės adenokarcinoma (EAC) ir stemplės plokščiųjų ląstelių karcinoma (ESCC) gali didėti tiek miegant per ilgai, tiek per trumpai. Tyrimo duomenimis, žmonėms, kurie miega ilgiau nei 9 valandas per parą, po dvejų metų ar vėliau EAC tikimybė buvo dvigubai didesnė nei tiems, kurie miega 7 valandas. Mažiau nei 6 valandas miegantiems asmenims EAC diagnozuota 21 procentu dažniau, o ESCC – net 63 procentais dažniau.
Miego trukmė pasaulyje trumpėja, o prastas miegas ir nemigos simptomai tampa vis dažnesni. Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai taip pat parodė ryšį tarp miego elgesio ir stemplės vėžio. Nustatyta, kad 5–6 valandas miegantys žmonės dažniau susiduria su Bareto stemple – priešvėžine liga – ir stemplės vėžiu.
Prie galimų rizikos veiksnių priskiriami ir knarkimas bei miego apnėja, kai miegant protarpiais sustoja kvėpavimas. Apnėjos metu organizmui ima trūkti deguonies, todėl nukenčia širdies veikla, centrinė nervų sistema ir visi organai, taip pat stemplė. Kadangi miego kokybę galima gerinti ir nemedikamentinėmis priemonėmis, tai laikoma viena iš svarbių prevencijos krypčių.
Stemplės vėžys dažnai pastebimas per vėlai
Anot E. Stratilatovo, Lietuvoje stemplės vėžys nėra itin dažnas, tačiau ši liga yra agresyvi.
Auglys gali susiaurinti stemplės spindį ir sukelti rimtų komplikacijų. Stemplė – maždaug 25 centimetrų ilgio virškinamojo trakto dalis, kuria prarytas maistas patenka į skrandį. Kai navikas trukdo maistui slinkti, rijimo sutrikimai dažnai tampa pirmuoju, tačiau jau pažengusios ligos požymiu.
„Stemplės vėžys neretai prasideda kaip nebyli liga. Įtarimai dėl šios ligos kyla tada, kai ima strigti maisto rijimas. Ši liga išduoda save, kai jau būna išplitęs onkologinis procesas“, – aiškina gydytojas.
Sunkus ar skausmingas rijimas, ypač valgant mėsą, duoną ar daržoves, gali reikšti, kad liga jau yra išplitusi. Augant navikui stemplės spindis siaurėja, todėl skausmas gali atsirasti net ryjant vandenį. Žmogus taip pat gali pradėti liesėti, nors aiškios priežasties nejaučia.
Pagal pažeidimo vietą stemplės vėžys skirstomas į kaklinės, vidurinės ir apatinės dalies formas. Nuo naviko vietos priklauso ir gydymo taktika: kaklinės dalies pažeidimas dažniausiai gydomas spinduline terapija, vidurinės dalies – chemoterapija, spinduline terapija ir operacija, o apatinės dalies – chemoterapija ir operacija.
Užsitęsęs rėmuo turėtų būti ištirtas
Rėmuo, kitaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), dažniausiai pasireiškia deginimu, atsirūgimu ir skrandžio turinio atpylimu. „Rėmuo gali sukelti daug skausmo net ir nesergant jokia pavojinga liga. Tačiau tai yra rizikos veiksnys susirgti stemplės vėžiu“, – pabrėžia E. Stratilatovas.
Esant tokiems simptomams rekomenduojama atlikti gastrofibroskopiją. Šis tyrimas gali padėti nustatyti ankstyvą stemplės vėžio stadiją ir išvengti sudėtingų operacijų, nes ankstyvus darinius kai kuriais atvejais galima pašalinti endoskopu.
Refliuksą gali lemti anatominės priežastys, pavyzdžiui, apatinio stemplės rauko nepakankamumas ar diafragmos stemplinės angos išvarža. Įtakos taip pat turi gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, antsvoris ir vėlyvas valgymas.
Gydytojas įspėja, kad savarankiškai vartojamos rūgštingumą mažinančios tabletės gali užmaskuoti stemplės vėžį. Jei po valgio nuolat jaučiami nemalonūs pojūčiai arba rūgštis kyla nuo tam tikrų produktų, tokių kaip saldumynai, juoda duona, pomidorai ar vaisiai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti stemplės dirginimą?
„Stemplės erozija – tai stemplės gleivinės paviršiuje atsiradusios nedidelės žaizdelės, panašios į nubrozdinimą, atsirandančios dėl atpylimų iš skrandžio, kurie dirgina stemplės gleivinę“, – aiškina E. Stratilatovas.
Nustačius eroziją, patariama valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Maistas gali veikti kaip rūgštį neutralizuojanti priemonė. Po valgio nereikėtų iškart atsigulti, o miegant naudinga laikyti pakeltą lovos galvūgalį.
Miego trukmė ir kokybė svarbios ne tik refliuksui, bet ir organizmo atsparumui stresui, kuris gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Gulint skrandžio rūgštis gali pakilti net iki nosiaryklės, todėl didesnė pagalvė gali padėti sumažinti naktinį atpylimą ir stemplės dirginimą.
Stemplės būklei ir miegui įtakos turi ir valgymo laikas. Gausūs vėlyvi naktipiečiai lėtina virškinimą bei skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Atsigulus skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę, ypač kai apatinis stemplės raukas tinkamai neatlieka savo funkcijos.
Ankstyvas nustatymas suteikia daugiau gydymo galimybių
Stemplės vėžys dažniausiai nustatomas 40–50 metų žmonėms, kai pažeidžiama vidurinė stemplės dalis, ir 60–70 metų asmenims, kai navikas yra apatinėje dalyje.
„Stemplės vėžys yra sėkmingai gydomas, jei anksti nustatomas. Gydant išplitusį naviką operacija būna kur kas drastiškesnė, nes tenka operuoti krūtinėje ir pilve“, – teigia dr. E. Stratilatovas.
Vis dėlto dažniausiai liga aptinkama trečios arba ketvirtos stadijos, kai išgyvenamumas nėra geras. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ankstyvoje stadijoje nustatytą vėžį patyrę pacientai ir po 10–15 metų jaučiasi gerai.
Viena didžiausių problemų – gerai besijaučiantys žmonės neretai vengia profilaktinių patikrinimų, manydami, kad vėžys jų nepalies. Todėl ilgai trunkantis rėmuo neturėtų būti gydomas vien savarankiškai. Būtina išsiaiškinti jo priežastį, nes laiku negydomas ar netinkamai gydomas refliuksas gali sukelti įvairių komplikacijų, tarp jų – ir stemplės vėžį.