Širdies sveikata neturėtų tapti rūpesčiu tik tuomet, kai pablogėja savijauta ar diagnozuojama liga. Kardiologė J. Jurgaitytė pabrėžia, kad savo širdimi turėtų rūpintis visi – nepriklausomai nuo amžiaus ir dabartinės sveikatos būklės. Nuolatinė priežiūra gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti savijautą ir pailginti gyvenimą.
„Širdis aprūpina kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl nuo efektyvaus jos darbo priklauso ir bendra žmogaus savijauta, normalus organizmo funkcionavimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata taip pat yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukme, staigios mirties tikimybe. Reikia nepamiršti, kad širdies ir kraujagyslių ligos mūsų visuomenėje yra vienos labiausiai paplitusių ir yra dažniausia mirties priežastis. Dėl to šių ligų prevencijai turėtų būti skiriamas išties didelis dėmesys“, – teigia J. Jurgaitytė.
Pasak gydytojos, dalį rizikos veiksnių lemia genetika, tačiau nemaža jų dalis susijusi su kasdieniais pasirinkimais. Todėl širdies būkle ir ilgaamžiškumu galima rūpintis savo pastangomis.
Rodikliai, kurių nereikėtų pamiršti
Širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos ne tik vyresniems žmonėms. J. Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad šiomis ligomis serga vis jaunesni pacientai, todėl svarbu nelaukti pirmųjų simptomų.
„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad savo širdimi turi rūpintis tik vyresni žmonės. Iš tiesų matome, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis jaunesni pacientai. Tačiau net ir visiškai sveiki asmenys turėtų žinoti ir sekti savo arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius – tai gali padėti laiku pastebėti problemas ir jas išspręsti. Ypač rūpestingi savo širdžiai turėtų būti tie, kurių šeimoje yra ar buvo sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.
Kardiologės teigimu, širdies darbui įtakos turi mityba, darbo ir poilsio režimas, ilgalaikis stresas, fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai.
Todėl svarbu vertinti ne vieną, o visą gyvenimo būdo visumą.
„Suskaičiuojama per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vieni jų yra svarbesni nei kiti, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia problemų. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų bei būklių, tokių kaip išeminė širdies liga, aterosklerozė ar miokardo infarktas, sukėlėjų yra padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje. Mūsų visuomenėje su šiomis problemomis susiduria itin daug žmonių, tad labai svarbu šiuos rodiklius kontroliuoti“, – teigia kardiologė.
Sveiko žmogaus bendras cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5 mmol/l, o mažo tankio, arba blogojo, cholesterolio – 3 mmol/l. Rekomenduojamas sistolinis, viršutinis, kraujospūdis yra 120–129 mmHg, o distolinis, žemutinis, – 80–84 mmHg. Jei vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, cholesterolio kiekiui kontroliuoti gali būti skiriami statinai. Anot gydytojos, šie vaistai gali išgelbėti gyvybę.
Lėkštės turinys taip pat svarbus
Širdies sveikatai neigiamą poveikį daro rūkymas, alkoholio vartojimas ir nepalanki mityba. Riziką didina sotieji riebalai, kurių gausu riebioje mėsoje, majoneze, riebiame piene, aliejuje ir kituose produktuose, taip pat greitieji angliavandeniai, ypač cukrus. Širdžiai nepalankūs ir persivalgymas bei nutukimas.
„Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti gali turėti žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat labai svarbus veiksnys yra mityba. Valgant daug sočiųjų riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios mėsos, majonezo, riebaus pieno, aliejaus ir kt., suvartojant daug greitųjų angliavandenių, ypač cukrų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui daroma neigiama įtaka. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką taip pat didina persivalgymas, nutukimas. Iškalbingas faktas, kad kūno masės indeksui esant didesniam nei 35, tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra dvigubai didesnė nei optimalaus svorio žmonėms“, – sako J. Jurgaitytė.
Kasdienėje mityboje gydytoja rekomenduoja nepamiršti vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų ir produktų, kuriuose gausu baltymų bei kitų maisto medžiagų. Širdies veiklai reikalingi ir kalis bei magnis.
- Kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose, pomidoruose, kopūstuose ir riešutuose.
- Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose.
Vis dėlto, pasak J. Jurgaitytės, kai kuriems žmonėms vien su maistu gaunamų mikroelementų gali nepakakti, todėl jiems gali būti naudingi maisto papildai.
Judėjimas ir poilsis – kasdienės prevencijos dalis
Širdžiai svarbus ne tik subalansuotas maistas, bet ir pakankamas skysčių kiekis bei fizinis aktyvumas. Per dieną rekomenduojama išgerti 1,5–2 l skysčių, o vidutinio intensyvumo veiklai skirti bent 45 minutes. Tai gali būti spartus pasivaikščiojimas, mankšta ar daugiau fizinių pastangų reikalaujantys namų ruošos darbai.
„Be mitybos, širdies ligų prevencijai labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas (1,5–2 l per dieną) bei fizinis aktyvumas. Kiekvienam žmogui per dieną rekomenduojama bent 45 minutes užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla: pasivaikščioti sparčiu žingsniu, atlikti mankštą ar didesnio fizinio aktyvumo reikalaujančius namų ruošos darbus. Kadangi širdis yra raumuo, fizinis aktyvumas leidžia jį stiprinti, pripratinti prie didesnių krūvių – tai pagerina kraujotaką ir sumažina kraujagyslių užsikimšimo tikimybę“, – pasakoja J. Jurgaitytė.
Dar vienas širdies priešas – nuolatinė įtampa. Stresas, neigiamos emocijos, depresija, poilsio trūkumas ir neišsimiegojimas apsunkina sąlygas širdžiai tinkamai atlikti savo darbą. Todėl gydytoja ragina ieškoti būdų stresui mažinti, išlaikyti darbo ir poilsio pusiausvyrą bei skirti laiko veikloms, kurios padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.
„Širdį turime tik vieną ir nuo jos priklauso mūsų galimybė džiaugtis gyvenimu. Dėl to kiekvienas, tiek jaunas, tiek vyresnis, turėtume kaip įmanydami rūpintis savo širdimi kiekvieną dieną. To linkiu nepamiršti kiekvienam“, – baigia pokalbį J. Jurgaitytė.