Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti mažinti įvairių ligų riziką, gerinti savijautą ir stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą. Vis dėlto sergant tam tikromis ligomis prieš pradedant aktyviau sportuoti būtina pasitarti su specialistu, sako Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.
Judėjimas naudingas įvairaus amžiaus žmonėms
Pasak prof. P. Šerpyčio, fizinė veikla gali būti svarbi tiek ligų prevencijai, tiek jau esamiems negalavimams valdyti.
„Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai. Priešingai – judėjimas yra gyvenimo esmė, jis padeda kovoti su visomis ligomis ir jų išvengti.“
Europos kardiologų draugijos 2020 m. gairėse, parengtose remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų susitarimu, nurodoma, kad judėjimas rekomenduojamas sergant bet kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau fizinio aktyvumo rūšis ir krūvis turėtų būti parenkami atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.
Fizinė veikla, anot profesoriaus, gerina emocinę savijautą, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir arterinį kraujo spaudimą. Ji taip pat mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei vėžinėmis ligomis.
„Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kaulų ir raumenų pajėgumą, lankstumą, užkerta kelią cukriniam diabetui atsirasti, didina gerojo cholesterolio kiekį ir neleidžia priaugti svorio, nes padeda reguliuoti kūno masės indeksą. Fizinis aktyvumas reabilitacijos programose, skiriamas po kardiovaskulinių įvykių, mažina pakartotinių įvykių atsiradimo riziką. Be to, fizinė veikla padeda kovoti ir su depresijos simptomais – tai ypač aktualu infarktu persirgusiems žmonėms, nes net 20 proc. jų jaučia suprastėjusią psichikos sveikatos būklę.“
Vyresniems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms reguliarus judėjimas gali sumažinti demencijos ir negalios riziką, taip pat pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Profesorius pabrėžia, kad fiziniam aktyvumui svarbi vieta turėtų būti skiriama ir mokyklose: sportas vaikystėje bei paauglystėje siejamas su geresne sveikata suaugus ir gali padėti išvengti ankstyvų kardiovaskulinių ligų.
Sporto krūvį reikėtų rinktis atsakingai
Sveikiems žmonėms rekomenduojama per savaitę fizinei veiklai skirti bent 150 minučių. Vidutiniu fiziniu aktyvumu laikoma veikla, kai per savaitę sudeginama iki 2 000 kilokalorijų.
Tačiau žmonės, turintys sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami intensyviau sportuoti turėtų pasikonsultuoti su specialistu.
„Jeigu žmogus nori pradėti sportuoti, tačiau jo kraujagyslės yra susiaurėjusios ar jis serga išemine širdies liga, pirmiausia reikia pagydyti šiuos negalavimus, pakoreguoti spaudimą ir tik tada imtis sporto. Intensyvi fizinė veikla šiuo atveju netinka, pakaks ir 75 min. per savaitę. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis netinka intensyvus sportas, toks kaip krepšinis, futbolas, jėgos treniruotės ir sunkumų kilnojimas, nebent pacientas visiškai išgydytas, nebejaučia jokių su liga susijusių simptomų.“
Vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip plaukimas, ėjimas ar važiavimas dviračiu, dažniausiai yra tinkamesnis pasirinkimas, o vyresniems žmonėms gali tikti golfas. Net ir sergant širdies nepakankamumu galima atlikti specialius fizinius pratimus. Profesorius teigia, kad aktyvumas gerina širdies ligomis sergančių žmonių organizmo atsaką į simpatinės nervų sistemos, veikiančios organizmo apsaugą streso metu, stimuliaciją – todėl sportas gali veikti kaip vaistas.
Sportuojant svarbu sekti pulsą
Prof. P. Šerpytis tiek sportuojant, tiek ramybės metu pataria naudotis išmaniaisiais laikrodžiais. Jie gali padėti pastebėti širdies ritmo sutrikimus.
„Jeigu jūsų širdies ritmas esant ramybės būsenai yra daugiau nei 90 kartų per minutę – kažkas negerai. Jeigu žmogus gerai pailsėjęs, jo širdies ritmas turėtų būti iki 90 kartų per minutę, o sportuojant jis būna dažnesnis nei 100 kartų per minutę.“
Maksimalų pulsą pagal amžių galima apskaičiuoti taip: vyrams iš 220 atimamas amžius metais, moterims – iš 200 atimamas amžius metais. Vis dėlto sportuojant nereikėtų siekti maksimalaus pulso. Atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligas, fizinio krūvio metu pulsą reikėtų palaikyti ne didesnį nei 50–80 proc. maksimalaus dydžio.
Norint mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba gerinti savijautą jau jomis sergant, fizinė veikla turėtų būti reguliari ir trukti ne trumpiau kaip 30 minučių per dieną.
Geresnė savijauta nereiškia, kad galima atsisakyti vaistų
Gydytojas primena, kad pradėjus sportuoti ir pasijutus geriau negalima savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų vartojimo.
„Noriu priminti visiems, kad vaistų vartojimo nutraukti negalima. Jeigu norima tai daryti, būtina konsultuotis su gydytoju ir atrasti tinkamą sprendimą. Jeigu žmogui yra aukštas cholesterolis ir vartoja jį mažinančius vaistus – statinus, šie netrukdo fizinei veiklai, nes turi atskiras funkcijas.“
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės neretai vartoja kraują skystinančius preparatus. Dėl to padidėjus fiziniam krūviui ant kūno gali atsirasti mėlynių, todėl reikėtų vengti kontaktinio sporto ir veiklos, susijusios su kritimais.
„Tačiau sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai vartoja kraują skystinančius preparatus, todėl suintensyvėjus fizinei veiklai ant kūno gali atsirasti mėlynių. Reikėtų vengti kontaktinio sporto ir sporto, kuris yra susijęs su kritimais. Jei kyla klausimų – būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – pasakoja prof. P. Šerpytis.
Profesorius pabrėžia, kad pradėti judėti niekada ne per vėlu, tačiau būtina įvertinti savo organizmo silpnąsias vietas ir sportuoti sąmoningai.
„Tačiau prieš tai reikia atsižvelgti į savo organizmo silpnąsias vietas ir viską daryti sąmoningai. Jeigu nejudame, izoliuojame save nuo pasaulio. Pandemija daugelį žmonių paskatino mažiau judėti, kai kurie tuo laikotarpiu įgijo ir žalingų įpročių, tačiau judėti būtina visiems“, – tikina prof. P. Šerpytis.