Nemokami tyrimai Lietuvoje: ką reikia žinoti ir kaip juos gauti

Profilaktiniai tyrimai priklauso, tačiau jų reikia paprašyti

Profilaktinei sveikatos priežiūrai žmonės neretai skiria per mažai dėmesio, nors Lietuvos gyventojams priklauso Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokami bendrieji kraujo ir kiti profilaktiniai tyrimai. Kadangi ne visi žino, kokia tvarka jie atliekami ir kokios paslaugos prieinamos pagal amžių, verta iš anksto pasidomėti savo galimybėmis.

Norint atlikti nemokamus tyrimus, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Pacientas negali savarankiškai tiesiai vykti į laboratoriją – tyrimus turi paskirti gydytojas. Vizito metu galima aptarti sveikatos nusiskundimus, profilaktinę apžiūrą ir pasiteirauti, kokie tyrimai būtų reikalingi.

Šeimos gydytojas taip pat paaiškina, kaip pasiruošti tyrimams – pavyzdžiui, ar prieš juos būtina kelias valandas nevalgyti. Jis nurodo ir tai, kaip bus pateikti rezultatai bei kada juos reikėtų aptarti.

Kokios prevencinės programos finansuojamos?

„Tyrimai yra paskiriami atsižvelgiant į paciento nusiskundimus ir sveikatos būklę. Pacientai taip pat gali atlikti ir kitus kasmetinius nemokamus tyrimus, kurie priklausomai nuo amžiaus grupės finansuojami iš privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų pagal prevencines programas.

  • 25–60 metų moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis mėginys dėl gimdos kaklelio vėžio.
  • 50–69 metų moterims kartą per 2 metus atliekama mamograma – krūtų patikra dėl vėžio.
  • 50–69 metų vyrams kartą per 2 metus atliekamas PSA tyrimas dėl prostatos vėžio.
  • Vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims nuo 50 iki 65 metų kartą per metus vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
  • Visi 50–74 metų asmenys kartą per 2 metus tikrinami dėl storosios žarnos vėžio.

“, – atsakė šeimos gydytoja.

Kokią informaciją suteikia bendras kraujo tyrimas?

Bendras kraujo tyrimas yra vienas paprasčiausių, tačiau informatyvių sveikatos būklės įvertinimo būdų. Jis gali parodyti mažakraujystę, kai sumažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis, padėti įvertinti imuniteto būklę, aptikti uždegimą ar pirmuosius infekcijos požymius.

Pagal leukocitų pokyčius ir atskirą ląstelių formulę tyrimas gali padėti spręsti, ar infekcija yra virusinė, ar bakterinė. Be to, jis gali atkreipti dėmesį į vitaminų, pavyzdžiui, B12, trūkumą ir kitus kraujo sutrikimus, dėl kurių gali prireikti išsamesnės diagnostikos.

Tyrimų apimtį nustato medicinos normos

„Šeimos gydytojo kompetenciją reglamentuoja ministro įsakymu patvirtinta Šeimos gydytojo medicinos norma, kurioje yra nurodyta, kokius tyrimus gali atlikti šeimos gydytojas (pavyzdžiui, bendrą kraujo, šlapimo, tam tikrus skydliaukės hormonų tyrimus).

Kokie veiksmai turi būti atliekami kasmetinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu nustato atskiras ministro įsakymas. Jame nurodyta, kad, pavyzdžiui, 6-7 metų amžiaus vaikams kartą per metus turi būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir tyrimas dėl helmintozių”, – pranešė Ž.Baigienė.

Pacientų iniciatyva taip pat svarbi

Gydymo įstaigos skatinamos PSDF biudžeto lėšomis gerinti prevencinių paslaugų prieinamumą ir jų vykdymą. Todėl aktyviau organizuojamos profilaktinės programos gali būti papildomai finansuojamos, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje įstaigoje pacientams visi tyrimai bus pasiūlyti automatiškai.

Dėl šios priežasties verta pačiam pasiteirauti šeimos gydytojo, kokie nemokami tyrimai priklauso pagal sveikatos būklę ir amžių. Taip pat svarbu išsiaiškinti pasiruošimo reikalavimus, sekti siuntimus ir nepamiršti aptarti gautų rezultatų. Laiku atliekama profilaktika gali padėti ligas nustatyti ankstyvoje stadijoje ir reikšmingai pagerinti gydymo prognozes.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Donatas Petrauskis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *